Gegužės mėnesį startavęs nelegalių tvorų griovimo uraganas po truputį rimsta – didelė dalis tvorų prie vandens telkinių savininkų buvo geranoriški ir patys savo nelegalius statinius išsiardė. Kiti sulaukė aplinkosaugininkų vizito ir taip pat turėjo kapituliuoti. Nors yra tvorų, kurios dar stovi nenugriautos, greitu metu greičiausiai neatlaikys ir jos. Tačiau Vilniaus pakraštyje, karštomis dienomis itin gausiai lankomoje vietoje prie Balsio ežero viena tvora, traukia poilsiautojų žvilgsnius ir neretam kelia pasipiktinimą. Ji juosia nemenką teritoriją ir įdomiausia, jog griaunama tikrai nebus. Kas ten gyvena ir kodėl šiai tvorai taikoma neliečiamybė?

Tveria ne nuo žvėrių, o žmonių

Šioje vietoje, anot gamtininkų, auga labai retas orchidėjinis augalas – didžioji plačialapė klumpaitė. Tvora reikalinga norint apsaugoti šios rūšies populiaciją.

Aplinkos ministro patvirtintame Balsio ežero pietrytinės pakrantės plačialapės klumpaitės apsaugos 2012-2014 m. veiksmų plane numatyta, kad jos augavietės apsaugai turi būti įrengta 1,8 m aukščio ir ilgesnė kaip 750 m tinklo tvora su rakinamais vartais.

Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialistas Danas Augutis GRYNAS.lt teigė, kad šis atvejis išskirtinis tuo, kad tvora tveriama ne nuo laukinių žvėrių, o nuo žmonių. Plačialapės klumpaitės auga ir daugiau Lietuvos vietų, tačiau būtent prie Balsio ežero jų populiacija yra didžiausia.

„Ši (populiacija – red. past.) yra išskirtinė tuo, kad yra didžiausia ir labai netinkamoje vietoje auganti, ta prasme, kad čia labai didelė antropogeninė žmogaus veikla, todėl klumpaitės tiesiogiai kenčia nuo skynimo, trypimo, poilsiavimo, šiukšlinimo ir pan. Kažkada mokslininkų įvertinta, kad čia auga iki 2 tūkst. šių žydinčių augalų“, - teigė D. Augutis. Anot jo, šie augalai vertingi patys savaime, nes filosofiškai mąstant viskas, kas egzistuoja, yra reikalinga. Klumpaitės yra baigiantys išnykti augalai, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą bei griežtai saugomų rūšių sąrašus.

„Kitaip tariant, be tiesioginės žmogaus pagalbos jai gresia išnykimas. Dėl tos priežasties ji ir yra saugoma. Tai yra viena didžiausių Lietuvos orchidėjų, gražus augalas, saugomas ne tik Lietuvoje, bet visur, kur tik auga – tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje. Šis augalas labai jautrus aplinkai ir gali augti ne bet kur“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.

Žydi kas 6-10 metų

Plačialapės klumpaitės auga tik karbonatiniame dirvožemyje, kuris yra baltas ir primena pelenus. Joms augti reikia daug saulės, tačiau kartu šie augalai negali pakelti kitų augalų konkurencijos – taigi joms reikia miško, kuris turėtų daug atvirų erdvių. Įdomu ir tai, kad jos žydi tik kas 6-10 metų.

„Kitaip tariant, šešis metus gėlė auga ir nežydi ir po to, vienų šaltinių duomenimis – šeštais, kitų – dešimtais metais, pražysta ir subrandina sėklas. Mes sutvarkėme aptvertą teritoriją, ten žydinčių augalų šiais metais nebuvo, vyravo per didelis pavėsis, o tose aikštelėse, kurios buvo likusios, buvo žmonių laužavietės, todėl matyt jos buvo sunaikintos“, - svarstė D. Augutis.

Tvorą bando tverti trečiąkart

Iš viso plačialapes klumpaites tvora bandyta apsaugoti jau tris kartus, tačiau tik trečiasis bandymas buvo sėkmingas. Tai patvirtina Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė. Ji pasakoja, kad pirmoji tvora buvo medinė, todėl chuliganiški poilsiautojai ją tiesiog sudegino kaip malkas. Antrąją bandyta suręsti su spygliais, tačiau po kurio laiko pabijota, kad ji gali sužeisti pro šalį einančius. Todėl trečiąkart pastatyta metalinė, rimta tvora. Panašu, kad ji kol kas duoda rezultatų.

„Pirmieji aptvėrimai mums buvo ne tokie sėkmingi. Vieno projekto metu esame aptvėrę medine tvora, bet viskas labai liūdnai baigėsi – medinė tvora puikiai „tiko“ laužams, tvora per kokias dvi savaites buvo išardyta ir labai „sėkmingai“ sudeginta laužuose. Mūsų darbas nuėjo perniek. Kadangi direkcija šiose teritorijose jau dirba 15 metų, esame ir drastiškų priemonių ėmęsi – aptvėrę spygliuota viela. Ko tik nedarėme, kad išsaugotume šį augalą“, - pasakojo direktorė.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai

Gamtosaugos specialistai bandė lankytojus apie retą augantį augalą įspėti ir specialiais informaciniais stendais, tačiau net ir šiuos įsilinksminę poilsiautojai būdavo, išlupa ir paleidžia į ežerą ar išneša priduoti kaip metalo laužą.

„Žaliųjų ežerų apylinkės garsėja ypatingai išskirtiniu grožiu, bet kad ir kaip būtų gaila, jos garsėja ir įvairiais pažeidimais. Šias vietas labai pamėgę neypatingai aukštos reputacijos žmonės, audringas jaunimas ir mes turime labai daug problemų su elementariais viešosios tvarkos pažeidimais ir netgi vandalizmo atvejais. Todėl policijos ir kitų specialiųjų tarnybų pagalba, kada yra tikrinami ir važiuojantys su automobiliais, ir poilsiautojų elgesys - šiek tiek yra mažinamas vandalizmas ir nusikaltimų skaičius“, - pasakojo V. Petiukonienė.

Kadangi pirmosios tvoros ir informaciniai stendai neatlaikė poilsiautojų šėlionių, nuspręsta žmones apraminti kameromis. D.Augutis sako, kad šios yra gerai užmaskuotos, kad nebūtų vagiamos.

„Esame įrengę kameras ir jos veikia. Jeigu vandalai atsiranda, mes arba patys bandome sureaguoti arba pranešame atitinkamoms institucijoms. Iš tikrųjų jau yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, vienas pabaigtas susitarimu – vandalai mums atlygino žalą. Stebime šią teritoriją ir neesame jos palikę likimo valioje“, - patvirtino LGF specialistas.

Kiek stovės tvora?

D.Augutis pabrėžia, kad pastatyta tvora turi praėjimą – t. y. paliktas takas, kuriuo, neįeidami į teritoriją galės praeiti lankytojai, kai klumpaitės žydės ir galės  jomis pasigrožėti. Tačiau šių žydėjimo dar teks palaukti. Rakinami vartai yra skirti tik ekstra atvejams – gaisro ar papildomiems tvarkymo darbams, taip pat mokslininkams, norintiems atlikti tyrimus ir pan.

Klumpaitės apsaugos programa, kurioje dalyvauja LGF, baigsis jau šiemet, tačiau D. Augutis svarsto, kad tvora turėtų likti ilgam laikui, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti augalų apsaugą.

„Poilsiautojų srautas tenai yra didžiulis ir jie karštomis vasaros dienomis matyt netelpa ir ieško, kur plėstis. Nors pagal parko planavimo dokumentus negalima ten rengti poilsiaviečių, tačiau vis tiek atsiranda laužavietės, grupės žmonių, kurie įsikuria saulėtose vietose ir sutrypia arba išskina (klumpaites – red. past.)“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.

Kol kas specialistai tvoros nuimti neplanuoja, nes populiacijai atsistačius, ten vis tiek augalų nebus daug, o įleidus poilsiautojus apie klumpaičių apsaugą bus galima tik pasvajoti.

„Kas nors rankšluostį ant žolės pasiklos, o tarp žolių bus ir klumpaitė... Tokiu būdu ją fiziškai galima sunaikinti, o ten jų yra tik 2 tūkst. Mes galime 1,3 ha pakrantės atitverti nuo poilsiautojų, o jiems palikti 99 proc. kitos pakrantės tam, kad būtų išsaugotas šitas augalas. Manau, kad toks kompromisas yra visai logiškas“, - samprotavo LGF specialistas.