Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno komplekso priešgaisrinę būklę išnagrinėję specialistai buvo šokiruoti: bažnyčioje kilus gaisrui, ugniagesių technika prie jos net negalėtų privažiuoti. Ugniagesiai gelbėtojai prašo išardyti šventoriaus tvorą.

Pagaliau sujudo

„Kauno diena“ jau pirmomis vasario dienomis informavo visuomenę, kad Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas su vertingais meno šedevrais yra dar mažiau apsaugoti nuo gaisrų nei Tytuvėnų šventovė. Tik dabar, po rašinio praėjus daugiau nei mėnesiui, sujudo ir ungniagesiai, ir Kauno valdžia.

Iš Kultūros ministerijos, kuriai priklauso Pažaislio kompleksas, – tyla. Kultūros paveldo departamentui nuo gaisro neapsaugotas baroko perlas miegoti irgi netrukdo, nors tarnautojams ne paslaptis, kad Pažaislio vienuolyne gyvenančios seserys kazimierietės šildosi malkomis. Vienuolės neabejoja: kilus gaisrui, medinės, drožiniais išdabintos bažnyčios sienos greitai užsiliepsnotų.

Signalizacija Pažaislio komplekse – tik vietinė. Jos pabudintos seserys narsiai mojuotų rankiniais gesintuvais ir žvangintų kibirais su vandeniu, kol atvyktų jų iškviesti ugniagesiai. Bet dabar oficialiai patvirtinta – jų technika neįvažiuotų pro pernelyg siaurus kompleksą juosiančios sienos vartus.

Keltuvai būtų bejėgiai

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis, susipažinęs su ungiagesių patikrinimo rezultatais, paragino sušaukti Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

Tarnybiniame pranešime ugniagesiai, perspėdami apie pavojų keliančią Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno priešgaisrinę būklę, pateikia penkis būtinus sprendimus. Juos ragina kuo skubiau įgyvendinti.

Kai kurie sprendimai labai sudėtingi, galintys pareikalauti nemažų investicijų.

Pavyzdžiui, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Vytauto Jokšo pasirašytame pranešime pabrėžiama: jei tektų gesinti bažnyčios skliautą ir bokštus, prie jų negalėtų privažiuoti automobilinių kopėčių keltuvas „Iveco“, nes visa bažnyčios teritorija apjuosta tvoromis, o vartai – gerokaI per siauri.

Ugniagesių reikalavimas – į Pažaislio bažnyčios šventorių įrengti įvažiavimo kelią, kuris būtų 4 metrų pločio. Neabejojama, kad teks griauti storą mūrinę tvorą.

Tarėsi su vienuolėmis

Barokiniame ansamblyje įsikūrusios Lietuvos šv.Kazimiero seserų kongregacijos vienuolė sesuo Julita „Kauno dienai“ sakė esanti susirūpinusi dėl bažnyčios ir vienuolyno prastos priešgaisrinės būklės ir teigė visas viltis siejanti su valdiškų institucijų pastangomis ir rūpesčiu.

„Sesės buvo susitikusios su gaisrininkais ir svarstė, ką daryti, kad gesinimo technika, reikalui esant, galėtų patekti prie bažnyčios. Tikiuosi, kad pavyks sugalvoti kažką naudingo“, – vylėsi vienuolė.

„Neduok Dieve, jei užsiliepsnotų bažnyčia – ugniagesių technika dabartinėje situacijoje būtų bejėgė“, – su seserimi Julita apžiūrinėdamas vienuolyną juosiančias tvoras kalbėjo Kauno miesto Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus.

Jis prisipažino kol kas neįsivaizduojantis, kaip reikės įrengti privažiavimo kelią iki bažnyčios.

„Aišku, kad kažkurią šventoriaus tvoros dalį reikės išardyti. Apie tai spręsime Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Dalyvaus ir paveldosaugos specialistai“, – sakė G.Jankus.

Anksčiau trūkumų nematė

Keista aplinkybė: „Kauno dienos“ duomenimis, ankstesniais metais patikrinus Pažaislio komplekso priešgaisrinę būklę jokių rimtesnių trūkumų neužfiksuota.

Pavyzdžiui, po 2009 m. įvykusio patikrinimo buvo nurodoma, kad gesintuvus reikia laikyti geriau matomose vietose, kad koridoriuose reikia įrengti evakuacijos kryptį nurodančius ženklus, kartą per šešis mėnesius patikrinti hidrantų techninę būklę, vadovui išklausyti priešgaisrinės apsaugos kursus ir t.t.

Tiesa, Pažaislio kultūros ir turizmo centro atstovė Lidija Edita Šicaitė dienraščiui yra sakiusi, kad iš ugniagesių girdėjo, jog 54 metrų bažnyčios bokštą, kilus gaisrui, tektų gesinti nebent iš sraigtasparnio. Kodėl tai nebuvo pabrėžiama priešgaisrinės būklės patikrinimų protokoluose?

Akivaizdu, kad šįkart gerokai griežtesnes išvadas paskatino padaryti Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną suniokojęs gaisras.

Naujausiose ugniagesių išvadose ne kartą akcentuojama, kad gesinant galimą gaisrą Pažaislyje kiltų rimtų problemų dėl vandens tiekimo. Todėl priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte raginama suremontuoti gaisrinius hidrantus, sutvarkyti vandentiekio tinklą ir padaryti ugniagesiams patogesnį privažiavimo prie netoliese esančių Kauno marių kelią.

Kviečia paveldosaugininkus

Pasak G.Jankaus, ugniagesiai pavojaus signalą turėtų nusiųsti Kultūros ministerijai, kuriai priklauso Pažaislio kompleksas.

„Objektas priklauso ne savivaldybei. Juo naudojasi Lietuvos šv.Kazimiero seserų kongregacija, yra įkurta viešoji įstaiga, tad iš jų ir reikia reikalauti atsakomybės. Žinoma, vienuolyno galimybės yra kuklios, todėl mes, kiek galėsime, stengsimės padėti vienuolynui“, – pabrėžė miesto Civilinės saugos tarnybos vadovas.

„Kauno dienai“ jis sakė, kad artimiausiu metu bus imtasi tvarkyti ugniagesių technikai skirtą privažiavimo prie Kauno marių kelią.

„Atliksime ir kitus darbus, kurie reikalauja mažiausiai laiko ir lėšų sąnaudų. Svarbiausias klausimas – kaip įrengti įvažiavimo kelą į šventoriaus teritoriją. Čia neišsiversime be paveldosaugininkų konsultacijų“, – pabrėžė G.Jankus.

Paveldosaugininkai su civilinės saugos specialistais Pažaislio vienuolyną ketina apžiūrėti šiandien, o sprendimus planuojama priimti ketvirtadienį vyksiančiame Kauno ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.