Pasigrožėti žiemišku Vilniumi į Rokantiškių regyklą atvažiavę poilsiautojai pasijuto pakliuvę į spąstus. Įvažiavę pro atrakintą užkardą, po kurio laiko grįžę rado ant jo užkabintą spyną. Taip parkas ginamas nuo gamtos šiukšlintojų.

Kaip atvažiavai, taip išvažiuok

Savaitgalį vilnietis Vladas S. su šeima išsiruošė pačiuožinėti rogutėmis. Susirado kalniuką Pavilnių ir Verkių regioniniame parke, Rokantiškių regyklą. Kelią į ją pastojo užkardas, tačiau poilsiautojai nusprendė, kad tai – vieša teritorija, jokio ženklo, draudžiančio važiuoti, nėra, todėl pakėlę užkardą pavažiavo keliuku toliau ir palikę automobilį nuėjo pasivaikščioti.

Grįžę ant nuleisto užkardo rado užkabintą spyną. "Kaip atvažiavote, taip ir išvažiuokite", – pareiškė šeimai šalia stovinčio namelio šeimininkas, ir tikino, kad užsitverti kelią jam leido parko direkcija. Parodyti leidimą jis atsisakė, tačiau poilsiautojams iškvietus policiją užkardą pakėlė.

"Šįkart išleisiu, tik daugiau čia nevažiuokite", – prašė užkardo statytojas, tačiau net pažado nesulaukęs žmones išleido. Pasak jo, užtverdamas kelią jis ginasi nuo automobiliais atvažiuojančių ir kalnus šiukšlių paliekančių poilsiautojų.

Saugo parką nuo teršėjų

"Visada palaikiau, palaikau ir palaikysiu poziciją, kad parko kelius, vedančius į niekur, reikia užtverti. Tai – vienintelis būdas apsaugoti parko vertybes, palaikyti jame švarą ir tvarką, – užkardo statytojus karštai gynė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos direktorė Vida Petiukonienė. – Esu pikta ant tokių žmonių, kurie automobiliu bando prasibrauti visur, kur tik įmanoma. Turime vieną dieną išaugti iki normalaus pasaulio lygio ir suprasti, jei negalima – tai negalima."

Argumentas, kad prie užkardo nebuvo jokio važiuoti draudžiančio ženklo, direktorės neįtikino: "Jei kelio nėra, savaime aišku, kad nėra kur važiuoti. O tas trumpas mažytis takelis išvažinėtas tik tų, kurie atvažiuoja šiukšlių išversti. Atvažiuokite, pasistatykite automobilį šalia regyklos, ten yra vietos dviem automobiliams, jei jų daugiau, galima statyti kelkraštyje, kaip daro žmonės, atvažiavę į šalia esančias kapinaites, o tuomet prašau – važiuokite dviračiais, vaikščiokite, slidinėkite."

Ginasi savavališkai

Kiek tokių užkardų yra parke, nežinoma, ir jų legalumu niekas nesirūpina. "Legalumas yra sąlyginis. Kaip sakiau, mes, parko direkcija, poziciją, kur įmanoma užtverti keliukus, kad jų netryptų, nevežtų šiukšlių ir taip sudarytų normalias sąlygas kitiems poilsiautojams, visada palaikome. Tačiau jokių leidimų, projektų panašiems užkardams nėra, – pripažino V.Petiukonienė. – Dažnai patys nežinome, kur ir kaip vieni gyventojai kovoja su kitais. Tai yra vietoje gyvenančių žmonių neapsikentimas žiūrint į tai, kas darosi. Jei žmonės mato, kad kasdien pro jų namų palangę važiuoja automobiliai išversti į mišką šiukšlių, jie nesikreipia jokių oficialių leidimų ar suderinimo dokumentų. Jie taip reiškia protestą. Ir kito kelio nebus, kol mūsų visuomenė neįsikals, kad automobiliu negalima važiuoti visur, kur tik nori. Taip yra visame normaliame pasaulyje, bet pas mus, bent aš taip prognozuoju, perimame po trejų ar penkerių metų."

Parko direktorė sutiko, kad situacija dėl automobilio nemaloni, tačiau nesuprato, kokią teisę tas žmogus turi skųstis, esą pats įvažiavo ten, kur aiškiai matė, kad jo automobilis nebuvo laukiamas. "Pats nusižengė, o dabar triukšmą kelia. Reiktų jam per minkštąją vietą kokiu rimbu gerai įkrėsti", – juokėsi parko direktorė.

Parkas virto privačia valda

Parkai ne pirmą kartą tampa plačiajai visuomenei sunkiai įžengiama teritorija. Praėjusių metų rugsėjį dienraštis „Vilniaus diena“ rašė, kad Pavilnių regioninis parkas virto privačia valda.

Rasų gatve į Pavilnių regioninį parką anuomet važiuojantys dienraščio žurnalistai kaktomuša atsitrenkė į po parko ženklu pakabintą lentą: „Teritorija saugoma. Įvažiavimas draudžiamas.“

Nepabūgusį tęsti kelionę ekipažą netrukus pasitiko dar vienas didelėmis raudonomis raidėmis užrašytas įspėjimas. „Privačios valdos pažeidėjai perduodami policijai“, - skelbė prie stulpo pritvirtinta iškaba.

Tąkart  gyventojų ir direkcijos konfliktas baigėsi taikiai. T.Grabauskas pažadėjo nukabinti lentelę su į parką draudžiančiais įžengti užrašais ir savo teritoriją nuo prašalaičių ginti teisėtais būdais.