Dabartiniai trisdešimtmečiai vienas per kitą galėtų pasakoti istorijas, kaip darželiuose būdavo baudžiami jie arba jų draugai. Tokio amžiaus mamos nuogąstauja, kas laukia jų mažylių darželiuose, jeigu šie ką nors padarys neteisingai, jeigu atsisakys valgyti, tvarkytis ar miegoti.

Slogūs prisiminimai

"Atsimenu, kai lankiau darželį, nenorėdavau valgyti. Tad kartą auklėtoja man sriubą šaukštu sugirdė pro sukąstus dantis. Kitam berniukui už kažkokią aibę liepė klūpėti kampe. Dar pamenu atvejį, kai auklėtoja iš kitos grupės atvedė berniuką, o vaikų iš jaunesniųjų grupės prašė jam rodyti "nu nu nu" ir gėdinti", – savo prisiminimais dalijosi vilnietė Aistė.

Vieno darželio auklėtoja prisiminė, kad prieš 25 metus jos kolegė nenorintiems miegoti vaikams užrišo akis.

Šiais laikais toks vaikų "auklėjimas" netoleruotinas ir dėl įstatymų, ir dėl to, kad yra geresnių būdų su jais susitarti.

Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė Laimutė Jankauskienė aiškino, kad vaiko elgesys darželyje ar grupėje labai priklauso nuo to, ar grupėje organizuojama veikla vaikui įdomi, ar ji atitinka amžiaus tarpsnį, nėra per sudėtinga ar per lengva.

"Jeigu pedagogai susiduria su vaikų elgesio problemomis grupėje, jie gali dalyvauti įvairiuose mokymuose ar programose, kur turi galimybę tobulinti kvalifikaciją ir mokytis, kaip, pavyzdžiui, padėti vaikui įveikti kasdienius sunkumus, suvokti savo jausmus ir apie juos kalbėti, kaip padėti vaikui ieškoti ir rasti priimtinų būdų susitvarkyti su savo jausmais. Viena tokių programų yra "Zipio draugai". Nemaža dalis Lietuvos vaikų darželių dalyvauja šioje programoje ir pedagogai turi galimybę išmokti minėtų dalykų", – aiškino L.Jankauskienė.

Naudoja savo metodus

Vaikų darželiuose nėra nustatytos vienos vaikų auklėjimo tvarkos. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo turinys decentralizuotas. Taip siekiama, kad ugdymas kiekviename vaikų darželyje ar mokykloje būtų tikslingesnis ir labiau pritaikytas konkrečioje vietovėje gyvenantiems vaikams ir jų šeimoms.

Ugdymo turinio programą vaikų darželiai rengia vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu.

Kaip aiškino L.Jankauskienė, programoje pateikiamas požiūris į vaiką ir jo ugdymą, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

Lopšelis-darželis "Aušrelė" įsikūręs Naujamiestyje. Jo vadovė Raimonda Šilalienė aiškino, kad drausminimo taisyklės darželio programoje nenumatytos atskiru punktu.

"Yra elgesio darželyje taisyklės ir vaikai jas žino. Kilus darželinukų konfliktui visų pirma stengiamasi išsiaiškinti situaciją. Jeigu mažylis supranta, kad jis neteisingai pasielgė, atsiprašo nuskriaustojo. Visi vaikai darželyje yra labai užsiėmę įvairia veikla. Būna, kad, pavyzdžiui, vaikas pažaidęs nenori tvarkyti savo žaislų. O yra numatytos tolesnės veiklos, negalima žaislų taip palikti ir vaikas turi juos susitvarkyti. Tokiu atveju pasiūloma vaikui pasėdėti ant kėdutės ir pamąstyti. Dažniausiai norėdamas prisijungti prie kitos veiklos, vaikas ima ir susitvarko tuos žaisliukus. Su vaikais visada galima susitarti", – įsitikinusi R.Šilalienė.

Ji pasakojo, kad šiame darželyje vadovaujamasi programa "Zipio draugai", pagal kurią mažyliai raginami išsakyti savo jausmus. Taip jie vienas kitą labiau pažįsta ir pamato, kad kurio nors taisyklių nesilaikymas skaudina draugą. Be to, vaikai vienas kitą drausmina ir patys. "Tada vaikams nereikia jokio vyresnio drausmintojo ar baudėjo", – sakė R.Šilalienė.

Pagyrimai ir padrąsinimai

Lopšelio-darželio "Zylutė" pavaduotoja ugdymui Olga Bogdanova su vaikais dirba jau 35 metus ir gali palyginti, kaip būdavo anksčiau ir kaip darželiuose vaikai drausminami dabar. Pedagogė pripažįsta, kad dabartinių vaikų tėvai patys vaikystėje buvo drausmingesni. Gali būti, kad tai lėmė visuomenės požiūris į pedagogus, nors auklėtojai anuomet buvo mažiau kvalifikuoti nei dabar.

"Prieš 20 metų net stiuardesė galėjo būti auklėtoja. Dabar norintys dirbti su vaikais turi būti labai kvalifikuoti", – pabrėžė O.Bogdanova.

Ji pasakojo, kad dažnai vaikai drausmingesni tampa jau vien juos padrąsinus ir pagyrus. "Tu juk geras vaikas, pagalvok, ar geras tavo elgesys", – kartais tokio paskatinimo vaikui pakanka ir jo elgesys pasikeičia.

Skatinama pamąstyti

"Zylutės" pedagogė taip pat paminėjo kėdutę, ant kurios pamąstyti prisėda mažylis. Sėdėdamas vaikas neturi kentėti – jam gali būti pasiūlyta, pavyzdžiui, piešti.

Jeigu vaikai susipyksta, tuomet darželyje stengiamasi juos nukreipti į kitą, jų mėgstamą, bet atskirą veiklą.

Buvo atvejis, kai vaikas kategoriškai atsisakė eiti pietų miego. Tokiu atveju auklėtoja jam leido pažaisti kitoje erdvėje, bet po kurio laiko mažylis panoro kaip ir kiti vaikai eiti pogulio.

Vis dėlto O.Bogdanova apgailestavo, kad pasitaiko vaikų, kurių tokie metodai neveikia. Per savo ilgą darbinę patirtį darželio vedėja susidūrė su mergaite, kuri visur ir visada norėjo būti lyderė ir taip užgniauždavo kitų vaikų galimybes pasireikšti. Buvo bandoma susitarti, tačiau galiausiai teko kalbėtis su mergaitės tėvais.

"Dažniausiai vaikai agresyvūs būna tada, kai jų šeimoje yra nesklandumų. Ilgai neužtrunka tai suprasti, juk vaikai viską pasipasakoja", – sakė pedagogė.

Pamoko pavyzdys

Vilniaus lopšelio-darželio "Linelis", įsikūrusio Žvėryne, vadovė Alvytė Lupeikienė įsitikinusi, kad vaikai turi turėti kuo daugiau jiems įdomios veiklos, tada nereikia ir jų drausminti.

"Daugiau rūpesčių dėl nedrausmingumo kyla su tais vaikais, kurie prie grupės prisijungia vėliau. Būna, kad iš trejų metų vaikučio tėvai nereikalavo susitvarkyti savo žaisliukų, tad ir darželyje jis to nenori daryti. Tačiau ir jie, pamatę kitų vaikų pavyzdį, netrukus ima noriai žaislus tvarkytis, gražiai sutarti su kitais mažyliais", – aiškino A.Lupeikienė.

Ji pabrėžė, kad vaikams labai svarbu paaiškinti jų veiksmų padarinius. "Jeigu vaikai susipeša, stengiamės to įvykio nesureikšminti, o kalbėti apie tai, kad reikia saugoti ne tik save, bet ir kitus. Reikia, kad vaikai atsiprašytų ir pažadėtų daugiau to nedaryti, – kalbėjo darželio vadovė. – Tačiau juk žinome, kad ir suaugusiesiems sunku pažadų laikytis, tad reikia suprasti, kad lygiai taip yra ir vaikams."

Tačiau jeigu niekas neveikia, jeigu vaikas vis tiek labai nedrausmingas, tada, anot pedagogės, efektyviausia priemonė – kėdutė.

"Vaikui blogiausias dalykas – nieko neveikti. Todėl pasėdėjęs ant kėdutės jis apmąsto savo poelgį, nurimsta ir toliau jau gražiai elgiasi. Tačiau geriau, kad situacija netaptų tokia, kai prireikia kėdutės. Siekiama, kad tokių situacijų išvis nebūtų", – sakė pašnekovė.

Darželio direktorė prisiminė atvejį, kai vaikas buvo labai įžūlus ir su juo susitarti nepavyko jokiomis priemonėmis. Tada vaiko tėvams buvo pasiūlyta kreiptis į psichologą. Specialistai padėjo ir mažyliui, ir jo tėvams. Dabar jis – šaunus paauglys.

Drausmina pasakomis

Privataus darželio Žvėryne "Šilagėlė" direktorė Danguolė Milašienė tvirtino, kad negali būti numatytų vienų taisyklių, kaip ugdyti, tuo labiau drausminti vaikus.

"Tai nėra paprasta, juk kiekvienas vaikas – individualus. Tačiau svarbu, kad vaikai žinotų taisykles, pagal kurias reikia vadovauti ir darželyje, ir namie. Vaikas labai greitai pajunta, ar turi laikytis taisyklių. Vaikai yra nuostabūs, jie geri. Tik elgesys jų negeras gali būti. Ir tai mes, suaugusieji, jį galime pagadinti", – kalbėjo trisdešimties metų bendravimo su vaikais patirtį turinti pedagogė.

Kaip vieną iš vaikų drausminimo, tiksliau – sutarimo, metodų D.Milašienė paminėjo pasakas. Mažylius dažnai priverčia atjausti ir susimąstyti žinoma arba auklėtojos sukurta istorija iš pasakų personažų gyvenimo.

"Vaikai darželyje įvardija savo nuotaikas. Ir būna, kad tą dieną mažylis sako esąs prastos nuotaikos. Tada jam ne visos taisyklės galioja, jis gali neveikti to, kas neatitinka jo nuotaikos. Bet kitą dieną jo nuotaika jau puiki ir jis mielai dalyvauja visose veiklose", – dar vieną sutarimo su vaikais pavyzdį pateikė pedagogė.

Ar tai padeda mąstyti?

Marios Montessori vaikų ugdymo programos elementai taikomi lopšelyje-darželyje "Pasaka". Jo vadovė Danguolė Babičienė įsitikinusi, kad kiekvieno vaiko drausminimas yra tiesiog profesionalaus pedagogo būdas pažinti vaiką.

"Gal ir efektyvu vaiką pasodinti ant kėdutės, kad po konflikto jis aprimtų, bet vargu, ar jis labai ką nors sumąstys. Mes labai stengiamės, kad auklėtojas nebūtų teisėjas vaikui. Juk kartais gali būti, kad kaltas tas, kuris apskundė", – aiškino D.Babičienė.

Ji mano, kad jeigu vaikas vienu ar kitu metu nieko nenori veikti, geriau jo ir neskubinti. Būna žmonių, kurie tiesiog ilgiau stebi. Darželio vedėja prisiminė atvejį, kai vaikutis atsisakė bet ką daryti su savo darželio draugais net tris mėnesius. Tačiau paskui tapo labai smalsus ir visko noriai imdavosi. Dabar jis jau suaugęs ir yra mokslininkas.

"Kiekvienoje situacijoje įmanoma apžaisti vaiką. Juk net ir suaugusiuosius galima apžaisti, tad vaiką tuo labiau", – pabrėžė darželio vedėja.