Valdžiai pernai nusprendus mokyklose maitinti visus pradinukus, maitinimą organizuojančių įmonių vadovai skubiai papildomai įdarbino virėjų, pripirko indų, stalo įrankių. Po Naujųjų metų paaiškėjo: pastangos perniek.

Sukasi kaip kas gali

10 tūkst. litų – tiek į valgyklos infrastruktūrą investavo Vilniaus "Genio" pradinė mokykla. Laiko suorganizuoti 300 moksleivių maitinimą buvo nedaug, todėl imtasi skubių sprendimų – užsakyti baro stalai. Pradinukai valgė stačiomis, tačiau tai esą buvęs vienintelis būdas sustyguoti maitinimą taip, kad moksleiviai pietautų normaliu metu, o ne, tarkime, pamainomis, pradedant nuo 9 val. ryto.

"Šiandien tų stalų mums nereikia, tačiau negi išmesime 10 tūkst. litų? Vėl iš kelių blogybių rinksimės mažesnę: užsakysime baro kėdes, nors jos labai brangios. Bet vaikai turi valgyti sėdėdami", – kalbėjo "Genio" pradinės mokyklos direktorė Stasė Vėbrienė.

Jos teigimu, mokykla turėtų prasmingiau išleisti valgyklos baldams skirtus pinigus, tačiau, užuot priėmus racionaliausius sprendimus, tenka srėbti šalies valdžios privirtą košę.

"Prieš rinkimus politikams reikėjo padaryti šou, jie ir padarė. Mes likome atpirkimo ožiai. Nesuvokiu, kodėl mažas vaikas turėjo pakelti vienos ponios reitingus? Mano galva per žila, kad bijočiau kalbėti. Kas tu per politikas strategas, jei toliau savo nosies galo nematai? Pirmą dieną po rinkimų išgirdome: krizė. Lyg į kitą šalį atvažiavome. O ką anksčiau veikė pozicija, opozicija? Dabar su maitinimu susijusias problemas sprendžiame ne tik mes, bet dauguma Vilniaus mokyklų", – piktinosi S.Vėbrienė.

Intuicija neapgavo

"Genio" pradinėje mokykloje vaikų maitinimą organizavusios įmonės direktorė Vitalija Jankūnienė sakė niūrią politikų užmojų baigtį nujautusi. 25 metų moksleivių maitinimo patirtis pravertė.

"Nepirkau naujų indų: nors kai kam tai nepatiko, maistą patiekdavau vienkartinėse lėkštėse. Papildomą žmogų priėmiau tik pusei etato ir tik iki naujųjų metų. Dabar su juo jau atsisveikinau. Nujaučiau, kad taip bus, todėl didelių nuostolių nepatyriau", – kalbėjo V.Jankūnienė.

Tačiau ne visi maitintojai buvo tokie apdairūs. Dviejose Vilniaus mokyklose moksleivių maitinimą organizuojanti Valė Vilkuotienė iškart po sausio 1-osios atleidimo lapelius įteikė dviem naujiems darbuotojams. Be to, ji turėjo išlaidų papildomai pirkdama indų ir stalo įrankių.

Skolinga už 3 mėnesius

Senvagės vidurinėje mokykloje maitinimu besirūpinantis Sergejus Bujedovas prisipažino dėl visuotinio pradinukų maitinimo pasiėmęs paskolą.

"Reikėjo inventoriaus. Priėmiau vieną darbuotoją, dabar sumažinau jo darbų valandas ir palikau visišką minimumą. Visi taip nori dirbt, į gatvę neišmesi žmogaus", – sakė S.Bujedovas.

Nors nemažai investavo, sostinės moksleivių maitintojai iš miesto iki šiol negauna maisto gamybos išlaidų kompensacijų. Savivaldybė skolinga už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Stokodami apyvartinių lėšų maitinimo organizatoriai kreipėsi į savivaldybę, kad ši bent jau duotų avansą už maisto produktus.

"Tačiau tai nenumatyta sutartyse. Todėl už tai, kad vaikus maitiname sausį, pinigus gausime tik vasario viduryje. Neįsivaizduoju, kaip suktis. Man savivaldybė gamybos išlaidų skolinga 10 tūkst. litų. Kitiems – ir iki 40 tūkst. Kada atgausime šią skolą, atsakymo nesulaukiame", – apgailestavo V.Vilkuotienė.

Kada atsiras lėšų, nežinia

Savivaldybės Planavimo ir apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Seliuchovienė sakė, kad miestas žino, jog yra įsiskolinęs, ir su maitintojais atsiskaitys, vos tam atsiradus lėšų. Kada tai bus, esą niekas nežino.

Šiemet nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 111 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Tai 45 proc. mažiau negu praėjusiais metais, kai maitinimas buvo skiriamas visiems be išimties vaikams.

Išsakyk savo nuomonę portalo forume arba siųsk SMS žinutę numeriu +370 655 78778.