„Vilniaus dailės akademija nekvestionuoja prokuratūros sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Tačiau, kaip ir teigiama prokuratūros pranešime, buvusių VDA dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis“, – BNS atsiųstame komentare rašo VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Andrius Nenėnas.

Vilniaus apylinkės prokuratūra praėjusią savaitę pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo VDA.

Prokuratūra pranešė, kad sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo seksualiai priekabiaujama, tačiau konstatuota, kad kai kurių aukštosios mokyklos buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.

Viešojoje erdvėje kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu buvo sulaukę dabar jau buvę VDA dėstytojai – nacionalinės premijos laureatai tapytojas Jonas Gasiūnas bei fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius.

J. Gasiūnas bei G. Trimakas buvo atleisti pripažinus, kad jie pažeidė VDA akademinės etikos kodeksą.

„Dėl šių priežasčių VDA administracija mano, kad sprendimai atleisti akademinę etiką pažeidusius dėstytojus yra teisėti ir turintys pagrindo“, – rašo A. Nenėnas.

A. Liepuonius darbą VDA paliko savo paties prašymu.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.

Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Pasak prokuratūros, vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad vieno iš dėstytojų galbūt priešingi teisei seksualinio pobūdžio veiksmai atlikti 2000–2001 metais. Tuo metu baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl, nepaisant požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas, tačiau įžeidimas nuo 2015 metų baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.

Pasak prokuratūros, išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus.

Šiemet atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai kviesti individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.

Prokuratūra taip pat vykdo atskirą tyrimą dėl dabar jau buvusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, buvusio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo Jono Vaitkaus galimo priekabiavimo prie moterų.