Prieš kelias dienas 56-ąjį gimtadienį atšventęs profesorius Zigmas Lydeka antrai kadencijai išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriumi.
Konkurentas persigalvojo
Iš vienuolikos narių sudaryta VDU taryba vienbalsiai pasisakė už Z.Lydekos kandidatūrą į rektoriaus postą. Daugiau realių pretendentų į šį postą nebuvo. Gyvenimo aprašymą atsiuntusio Maltos universiteto profesoriaus Marko Paulo Brincato (Mark Paul Brincat) kandidatūra buvo atmesta, nes jis neįvykdė keliamų reikalavimų. Paprašytas atsiųsti papildomus reikalingus dokumentus, į laišką jis neatsakė.
Vėliau išsiaiškinta, kad jis yra medicinos mokslų profesorius ir, prieš pasisiūlydamas būti VDU vadovu, nežinojo, kad medicinos srities mokslų šioje Kauno aukštojoje mokykloje nėra.
Z.Lydeka, lig šiol ketverius metus vadovavęs VDU, suskaičiavo, kad iš 33 savo darbo metų daugiau kaip pusę paskyrė būtent VDU. Jis pats yra perėjęs kone visas akademinio darbo stadijas – pradėjęs nuo asistento lektoriaus pareigų ir galiausiai pasiekęs aukščiausiąjį laiptelį.
"Universitetą matau kaip žmones, kurie nuoširdžiai atlieka savo pareigas, kuriais galima kliautis, iš kurių galima išmokti kažką nauja, kuriais galima tikėti ir pasitikėti", – universiteto bendruomenei prisistatymą pradėjo Z.Lydeka. Savo kalboje jis taip pat akcentavo, kad VDU būtina nuolat ieškoti savo išskirtinumo, originalumo.
Z.Lydeka įsitikinęs, kad universiteto įvaizdį lemia ne vienas žmogus, o visi jo žmonės. "Dirbti komandoje visada man buvo svarbiausias motyvas, vienas žmogus negali atstoti visos instancijos", – kalbą prieš balsavimą tęsė pretendentas. Jo įsitikinimu, įstaigos bendruomenei būtina nuolatinė diskusija, dialogas ir savikritiškas požiūris į pasiektus rezultatus.
Gali tekti jungtis
Z.Lydeka užsiminė, kad VDU neseniai buvo užsakiusi tyrimą, išaiškinusį stipriąsias ir silpnąsias universiteto vietas, bet plačiau tyrimo rezultatų nekomentavo.
"Silpnybes pasiliekame sau, turime su jomis susidoroti. Išoriniai pavojai labiau susiję su valstybės ekonomine situacija, aukštojo mokslo reforma", – aiškino perrinktasis rektorius. Vienu išorinių pavojų jis įvardijo ir Kauno valdžios požiūrį į akademinį gyvenimą.
Paklaustas, ar nėra ketinimų jungtis su kitomis mokyklomis, kurioms VDU kadaise perleido savo studijų kryptis, Z.Lydeka neskubėjo atsakyti neigiamai.
"Kalbama apie įvairius variantus. Tai yra abipusis apsisprendimas. Ko gero, jungimosi procesai ateityje aktyvės, nes studentų mažės. Tai bus išorinis postūmis. Puikiai suprantu, kad kiekvienam universitetui sunku apsispręsti, visi nori išlikti. Kartais aukštosios mokyklos įsikalina istorijoje ir praeityje, bet negalvoja apie ateitį", – svarstė perrinktasis VDU vadovas.
Bet jis neatmetė galimybės, kad ir dabar VDU įvaizdis, koks buvo tarpukariu, nebūtų pasenęs. Tarpukariu, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, VDU buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. Tiesa, pradžioje jis vadintas Lietuvos universitetu, Kauno universitetu.
1930 m., kai šiai aukštajai mokyklai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, joje buvo teologijos-filosofijos, evangelikų teologijos, humanitarinių mokslų, teisių, matematikos-gamtos, medicinos ir technikos fakultetai. Kiek anksčiau buvo atskirti agronomijos ir miškininkystės bei veterinarijos mokslai.
VDU tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus pastebėjo, kad jam asmeniškai VDU yra valstybingumo simbolis, nes jis atsirado kartu su nepriklausoma Lietuva. "VDU per labai trumpą laiką padėjo pagrindus Lietuvos valstybei, ši misija tęsiasi ir šiandien", – įsitikinęs V.Adamkus. Prezidentas linkėjo, kad VDU taptų viena pagrindinių, autoritetingų valstybės moralinių institucijų. Tiesa, aukštojo mokslo reforma, V.Adamkaus žodžiais, dar nejuda taip, kaip turėtų, kol kas žengiami tik pirmieji žingsniai.
Viliojo humanitariniai mokslai
Neseniai paskelbtais stojamųjų rezultatais VDU vadovas yra patenkintas. Z.Lydekos teigimu, jie dar kartą patvirtino, kad VDU siūlo patrauklias humanitarines programas – menotyrą, istoriją, lietuvių ir anglų kalbas. "Tai liudija, kad universiteto, kaip humanitarinės aukštosios mokyklos atkūrimas, buvo reikšmingas faktas. Suprantama, socialinių mokslų programos taip pat svarbios. Beje, šiųmečiai stojamieji rodo, kad padidėjo susidomėjimas gamtos mokslais – aplinkotyra, biologija, biochemija ir ekologija", – vardijo Z.Lydeka.
Vienintelė programa, šiemet nesurinkusi reikalingo studentų skaičiaus – interaktyvaus tinklo dizainas. Z.Lydeka tam turi paaiškinimą – ši nauja programa buvo pristatyta tik kovo mėnesį, stojantieji apie ją sužinojo per vėlai. Manoma, kad kitais metais ji bus populiaresnė.
Z.Lydeka teigiamai vertina studentų krepšelio įvedimą. "Tai galimybė jauniems žmonėms rinktis universitetą, o universitetams – galimybė sužinoti, kokios programos yra patrauklios ir paklausios. Žinoma, krepšelio sistema turi būti toliau tobulinama", – įsitikinęs profesorius.
Naujausi komentarai