Jevgenijus savo katino neteko tik prasidėjus pandemijai. Todėl nuo tada bene kas mėnesį ateina prižiūrėti kapo. Neseniai ir paminklą pastatė. 

Tik Jevgenijui nemalonu, kad Visų Šventųjų išvakarėse augintinių šeimininkų kapinėse vos keletas. Dėl to ir žvakę uždegs ant savo draugo augintinio kapo. 

Ponia Lina savo šuns neteko per nelaimingą atsitikimą. Todėl bent keletą kartų per metus ateina sutvarkyti augintinio kapo. Šiemet ir paminklą statys. 

Kapinėse sutikti augintinių šeimininkai kalba, kad reikėjo nemažai laiko, jog prisileistų kitą gyvūną. 

Tačiau kai kuriems augintinių šeimininkams ypač skaudu, kad kapinės netvarkingos. Aplinks visą teritoriją – nė vienos šiukšliadėžės. Esą juk gyvūno atminimas toks pat svarbus kaip ir žmogaus.

Gyvūną laidoti ne specialiai rinktose vietose draudžiama. Todėl dalis augintinių šeimininkų noriai renkasi kremavimo paslaugą. O tokių žmonių skaičius kasmet vis auga.

Tačiau urnoje gyvūno palaikai negali būti laikomi ilgiau nei keletą mėnesių. Vėliau jis turi būti vis tiek palaidojamas. 

Pagal teisės aktus, be kremavimo gyvūnas gali būti laidojamas nuosavo namo kieme, specialiai įrengtose kapinėse arba utilizuojamas.

Neatmetama, kad artimiausiu metu gali atsirasti ir gyvūnų kolumbariumas.