Pereiti į pagrindinį turinį

Velykos pažadina dailininko gyslelę

2009-04-11 09:00
Velykos pažadina dailininko gyslelę
Velykos pažadina dailininko gyslelę / Tomo Raginos nuotr. Pritaikė: dailininkė L.Gutauskienė kiaušinių lukštą pasendina naudodama dekupažui skirtas priemones.

Daugelis Velykų šventės nuotaiką pajunta, kai paima į rankas kiaušinį ir ima marginti jo lukštą.

Vieni vis dar seka senolių tradicijomis ir marginti naudoja svogūnų lukštus, bičių vašką, kiti nespjauna į šiuolaikines dekoravimo priemones – cheminius dažus, klijus, lipdukus. Magišką galią margučiui, ko gero, suteikia ne dažų sudėtis, o marginančiojo išreikštos mintys, palinkėjimai. Kalbintų kauniečių margučių dekoravimo tradicijos kinta, viršų ima greitesni ir paprastesni kiaušinių dažymo būdai.

Šarūnas Kiaunė, architektas:

Su visa šeima Velykų išvakarėse sėdame marginti kiaušinių. Tai tradicija, kurią išlaikyti padeda vaikai. Savų technologijų neišduosime, nes jų neturime. Marginame taip, kaip išmokė mūsų tėvai: kartais vašku, bet dažniausiai – kiaušinių lukštais. Dedame ant kiaušinio lukštų, įberiame dažų, suvyniojame į kojinę ir verdame dažuose.

Robertas Antinis, skulptorius:

Nesu prieš tradicijas, tačiau manau, kad marginant kiaušinius galima visiškai laisvai improvizuoti ir paversti juos originaliais meno kūriniais. Aš – už naujoves. Įtariu, kad kiti menininkai panašiai mąsto ir elgiasi. Kiaušinis – tik priemonė išraiškai, taip pat – kaip drobė ar akmens gabalas. Aš dažnai ant kiaušinių vaizduoju žmones, gyvūnus. Kadangi sūnus dar vaikas, mėginu praplėsti jo sąvoką – pirštų prisilietimais, žodžiais. Kiaušinius paverčiu galvomis, figūromis.

Marginti naudoju tas priemones, kurias nuperka žmona. Man nėra skirtumo, kas tai, gali būti ir pieštukas. Kūrybos priemonės turi paklusti kūrėjui.

Žmona man vis priekaištauja, kad kiaušinis yra skirtas Velykų šventei, o aš iš kiaušinių kuriu išdaigas.

Tautvydas Barštys, verslininkas, kelių paukštynų savininkas:

Anksčiau kaime, atsimenu, kiaušinius margindavome svogūnų lukštais. Dabar naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis. Galima nusipirkti įvairių lipdukų – taip marginti paprasčiau. Kiaušinį galima ir taip suvalgyti, bet per šventes smagiau pasidaryti kažkokią atrakciją. Nėra skirtumo, kokį kiaušinį marginti – rudu ar baltu lukštu, jie vienodai stiprūs. Technologiškai nesudėtinga padaryti, kad kiaušinis būtų baltas arba rudas. Pastaruoju metu populiaresni rudi kiaušiniai – viską lemia mados.

Austra Skujytė, lengvaatletė:

Prisipažinsiu: ne prieš kiekvienas Velykas marginu kiaušinius. Pasitaiko, kad per šią šventę nebūnu Lietuvoje. Jei vis tik dažau, renkuosi svogūnų lukštus. Norėčiau išmokti ir vašku marginti, bet dar neteko pabandyti. Gražu į tokius margučius pažiūrėti. Vaikystėje į svogūnų lukštus pridėdavome kiaušinių, kad jie taptų tiesiog rudi, po to juos skutinėdavome. Mūsų šeimoje tėvelis būdavo didysis menininkas, visiems rodydavo pavyzdį, kaip skutinėti.

Raimonda Varlauskienė, Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus vedėja:

Kiaušiniams marginti neskiriu daug dėmesio. Naudoju parduotuvėje pirktus, specialiai kiaušiniams skirtus dažus. Palaikau juose kelias minutes, kiaušiniai nusidažo viena spalva. Kaip nors įmantriau dekoruoti kiaušinius neturiu nei noro, nei kantrybės. Šiam darbui manęs neįkvepia matomi Zoologijos sodo paukščių natūraliai margi kiaušiniai. Būna taškuotų kiaušinių, pilkšvų, žalsvų. Įdomiausias kiaušinis buvo stručio emu: jis ne tik didelis, bet ir neįprastos akiai tamsiai žalios spalvos.

Marija Stanikūnienė, Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja:

Margučiams taikau mišrią – ekologišką ir neekologišką technologiją. Naudoju svogūnų lukštus ir drabužiams dažyti skirtus dažus. Dažus paruošiu atskiruose puoduose, į juos dedu kiaušinius, įvyniotus į svogūnų lukštus ir paverdu. Kiaušiniai išeina tarsi marmuriniai, panašūs į Žemės rutulį, kuris pavaizduotas vėliavoje, pakabintoje virš miesto savivaldybės. Tai ne mano išradimas, taip dažė mano mama.

Lina Gutauskienė, dailininkė:

Mūsų šeimoje kaušinius kiekvienas margina savaip. Sūnus Dominykas visą kiaušinį nudažo akriliniais dažais, tada išpiešia įvairiais piešiniais vandeniui atspariu žymikliu.

Kartais kiaušinius išverdame vandenyje, kuriame maždaug mėnesį buvo laikomi surūdiję daiktai. Tai natūralūs dažai, kiaušinio lukštas įgauna rusvą spalvą. Po to ant viršaus galima piešti, klijuoti. Kartais dažome ir svogūnų lukštais. Per Velykas valgome tik natūraliais dažais margintus arba visai nemargintus kiaušinius. Išmargintus cheminėmis priemonėmis margučius naudojame tik žaisti.

Kiaušiniams marginti išbandžiau tas pačias priemones, kurių reikia dekupažui, kitaip tariant, daiktams sendinti. Rezultatas – tikrai įdomus ir netikėtas. Tiesa, kiaušinio lukštą galima pasendinti greičiau ir paprasčiau nei kitus daiktus.

Pirmiausia kiaušinius reikia išvirti. Tada padengiu visą kiaušinį akriliniais dažais, viena spalva. Dažams išdžiūvus, užtepu specialaus, skilinėjimo efektą suteikiančio lako – jo galima įsigyti rankdarbių parduotuvėse. Kai jis išdžiūva, ant viršaus užtepu kontrastingos spalvos dažų. Šie baigdami džiūti suskilinėja.

Ant pasendinto lukšto dar galima užklijuoti aplikaciją iš spalvotos popierinės servetėlės, naudojant tik viršutinį jos sluoksnį. Klijuoti galima naudoti PVA klijus, juos reikia tepti ant servetėlės viršaus – klijai tuoj pat persigeria, kiaušiniui suteikia blizgesio. Geriausia naudoti nedidelio dydžio aplikacijas, nes kiaušinis apvalus, didelio ploto aplikacijos susiraukšlės. Baigiant kiaušinį marginti galima naudoti specialius spalvotus kontūrus, kurių galima įsigyti rankdarbių parduotuvėse.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų