- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje – Vilniaus universitete (VU) vis labiau įsibėgėja pertvarka. Po jos gali nutikti ir taip, kad nebeliks vieno svarbiausių – Filologijos fakulteto vardo.
Mat jį ketinama ne tik pertvarkyti, bet ir pervadinti į Humanitarinį fakultetą. Tiesa, tam prieštarauja Filosofijos ir Istorijos fakultetų, kuriuose taip pat dėstomi humanitariniai dalykai, vadovybė. Kai kurie Filologijos fakulteto darbuotojai nuogąstauja ir dėl lietuvių literatūros bei kitų lituanistinių disciplinų ateities.
Filologijos fakulteto (FF) dekanas doc. dr. Antanas Smetona, ginantis idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu, bendraudamas su LRT.lt teigė, jog keisis ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra. Planuojama, kad vietoj katedrų atsiras penki institutai: Lituanistikos, baltistikos ir klasikinių studijų, Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų, Anglistikos ir romanistikos, Taikomosios kalbotyros ir vertimų studijų bei Užsienio kalbų.
Tų institutų dėžėse disciplinos plaukios lyg amebos. Visiškai neaišku, kas vadovaus, pavyzdžiui, bakalaurų ir magistrų programoms. Tarsi už viską privalėtų atsakyti būsimų institutų direktoriai, bet juk jie – administratoriai, o ne – mokslininkai.
Kaip po reformos atrodys FF, galutinį sprendimą priims VU Senatas ir rektorius prof. Artūras Žukauskas.
Ne vienas su LRT.lt bendravęs FF dėstytojas pripažino, kad nuotaikos fakulteto katedrose – slogios, dėl daugybės klausimų slegia nežinia.
Jaučiasi įkliuvę į biurokratų pinkles
„Dabar viską lemia naujoji vadyba. Bet ji man primena senąją biurokratiją, nes visi jos dėsniai išryškėjo ir pertvarkant FF. Nors fakultetą pertvarkyti iš tikrųjų reikėjo jau seniai, nes jis sustabarėjęs, tačiau prasidėjusi pertvarka iš esmės palies tik administraciją, vietoj katedrų atsirandant penkiems institutams.
Tų institutų dėžėse disciplinos plaukios lyg amebos. Visiškai neaišku, kas vadovaus, pavyzdžiui, bakalaurų ir magistrų programoms. Tarsi už viską privalėtų atsakyti būsimų institutų direktoriai, bet juk jie – administratoriai, o ne – mokslininkai“, – kalbėjo FF A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.
Jis neslėpė, kad akademinė bendruomenė pastaruoju metu – labai silpna, nesugeba susiorganizuoti platesnių diskusijų, kurios galbūt padėtų išsireikalauti iš FF ar VU vadovybės tokios reformos, kuri būtų naudinga ir studentams, ir dėstytojams, ir studijoms bei mokslui.
„Apie pertvarką FF buvo diskutuojama gal pusantrų metų. Svarstėme, svarstėme, bet nieko nebuvo sugalvota. Tik įkliuvome į biurokratų pinkles, kurios vadinsis institutais, o kokia fakulteto perspektyva, kokia kryptimi jis turėtų judėti, niekas net nekalba. Be to, ta atskirtis, tos dvi Lietuvos kuo puikiausiai matosi ir FF, nes jo biurokratų algos – kur kas didesnės už dėstytojų. Kažin ar bus kitaip. Todėl ir nenorima mažinti tos biurokratijos“, – svarstė A. Sverdiolas.
Jis apgailestavo, kad, pertvarkant fakultetą, visiškai nekalbama apie lituanistinių dalykų, kurie daugybę metų buvo laikomi vienais svarbiausių, prioritetus ir ateitį. Profesorius pastebėjo, kad nei vieno instituto pavadinime net neatsispindi lietuvių literatūra.
„Šiuo metu, tarkime, Klasikinės filologijos katedra bent jau žino savo tikslus, prioritetus ir ateitį, o kaip bus, kai katedrų neliks? Kokia lietuvių literatūros ir kitų dalykų perspektyva?“ – nerimavo A. Sverdiolas.
Jam antrino Lietuvių literatūros katedros dėstytoja doc. dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Ji atkreipė dėmesį, kad fakulteto tarybos patvirtintuose naujuose nuostatuose nebeliko žodžių „literatūra“, „literatūrologija“, „kultūra“. Liko tik „kalba“, „kalbų mokymasis“ ir „kalbotyra“.
„Nesuprantu, kokia katastrofa mus ištiko. Mes dėstysime lietuvių literatūrą, bet prarasime humanitarikos ir literatūros galias, kurias turėtume plėtoti ir tęsti. Pagal numatytą pertvarkos planą turėsime dirbti kartu su kalbininkais. O juk su jais, pavyzdžiui, magistrų programose neturime jokių sąlyčio taškų. Kaip suprantu, būsime atskirti ir nuo kitų literatų, nes jie dirbs kituose institutuose. Ta mūsų lietuvių literatūra bus uždaryta mažytėje nišoje ir, kaip ji galėtų vystytis, visiškai neaišku“, – kalbėjo A. Peluritytė-Tikuišienė.
Ne pavadinimas – svarbiausia
Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė teigė, kad nauji FF nuostatai dar nepatvirtinti VU Senato ir rektoriaus A. Žukausko.
Profesorė patikino, kad lietuvių literatūrai sumenkti ar išnykti tarp kitų disciplinų nėra jokio pavojaus.
„Mano galva, kiekvienos fakulteto katedros pavadinimą iškelti į instituto pavadinimą – nesusipratimas. Katedros institutuose gali išlikti ir net gali kurtis nauji tyrimų centrai su savais pavadinimais. Neišnyks ir tai, ką mes tyrinėjame ar dėstome“, – sakė D. Pociūtė-Abukevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti skirta eisena sutraukė per 1 tūkst. dalyvių4
Trečiadienį Vilniuje vykusiame ėjimo renginyje „Stipresnės kartu“, skirtame paminėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. ...
-
Planuojama skirti patalpas Konstantinopolio stačiatikių egzarchato kanceliarijai ir rezidencijai8
Vyriausybė planuoja Konstantinopolio patriarchato egzarchato kanceliarijai ir rezidencijai skirti patalpas Antakalnyje. ...
-
Sostinės paplūdimių prieigose įsigalioja mokestis už automobilių stovėjimą3
Sostinės paplūdimių prieigose nuo trečiadienio pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už transporto priemonių parkavimą gatvėje. ...
-
Minint Lietuvos narystės 20-metį, TV bokšte suplazdės Europos Sąjungos vėliava3
Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20 metų jubiliejų, trečiadienį Vilniaus televizijos bokšte bus iškelta Bendrijos vėliava. ...
-
Profsąjungų atstovai surengė eitynes ir mitingą: „Atriškit rankas ginti savo teises“30
Trečiadienį minint Tarptautinę darbo dieną Vilniuje iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes, reikalaudami mažiau suvaržymų streikams. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų14
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
Vilnius skelbia šildymo sezono pabaigą1
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. ...
-
Vilniuje bus atvertas naujas paplūdyms: ką svarbu žinoti gyventojams?3
Lietus ir vėsuma, panašu, traukiasi ir į šalį atkeliauja šiltesni orai. Tam jau ruošiasi sostinės paplūdimius prižiūrinti „Grinda“. Poilsiautojai paplūdimiuose jau laukiami, vilniečiams atveriama ir nauja poilsi...