Vidaus reikalų ministerijos (VRM) šią savaitę perimtame pastate tikimasi atidaryti pagalbos centrą pareigūnams, pritaikyti bažnyčią ir sielovadai, ir bendruomenei telkti.

Bažnyčios remontu, paramos rinkimu ir tolesne centro veikla rūpintųsi Vidaus reikalų ministerijos įsteigta viešoji įstaiga. Pasak A.Toliato, didelių statybų neplanuojama, o idėjų, kaip sutvarkyti patalpas ir kokiai veiklai jas paskirti, bus laukiama iš bendruomenės, visuomenininkų. Pastatas iki šiol priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).

„Mintis yra bendras apvalus stalas, prie kurio sėdame visi kartu ir kuriame drauge. Pastatas tik atidarytas, pirmas dalykas, ką reikia padaryti – įvertinti jo saugumą, pažiūrėti, ką čia galima daryti, kad būtų saugu. Čia jau vyko „Kultūros naktys“, perėjo dešimtys tūkstančių žmonių, pamatėme, kokia tai gali būti puiki galerija, menininkų traukos vieta. Jau dabar galime padaryti kultūros centrą, – žurnalistams ketvirtadienį pasakojo A.Toliatas. – Buvo čia kažkada mintis padaryti iš pastato kazino, norėjo nupirkti verslininkai. Kazino čia nebus, labai apgailestauju.“

Aš galvoju, kad tiek svarbu ugdyti tokias bendruomeniškumo oazes, kur mes ne kritikuotumėme, bet pabandytumėme sukurti, ką kartu galėtumėme nuveikti.

Anot A.Toliato, šiuo metu pareigūnai buriasi Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje, kur vyksta sekmadieninės pamaldos. Centras, skirtas ir policijos pareigūnams, ir visuomenei, būtų pirmasis atkurtos Lietuvos istorijoje.

Dvasininkas taip pat sako, kad bus tariamasi su paveldosaugininkais, ar reikėtų palikti sovietmečiu padarytas betonines perdangas, ar dalį jų galima nugriauti. Pasak jo, architektai ir konstruktoriai šiuo metu laikosi skirtingų nuomonių – dalis sako, kad nugriovus perdangas kiltų pavojus sugriūti pačiai bažnyčiai. Svarstoma jos viršutiniame aukšte įkurti ir koplytėlę, pritaikyti erdves menininkų ekspozicijoms, spektakliams, dalyje patalpų galbūt būtų teikiama psichologinė pagalba.

„Klausimas – kodėl žmonės emigruoja, išvažiuoja iš Lietuvos? Mano sesutė jau daugelį metų gyvena Norvegijoje. Sakau: grįžk, sese, ji sako, kad grįžti yra stresas, tiek nepagarbos. Aš galvoju, kad tiek svarbu ugdyti tokias bendruomeniškumo oazes, kur mes ne kritikuotumėme, bet pabandytumėme sukurti, ką kartu galėtumėme nuveikti. Tai aš manau, kad tai vienas iš tokių centrų. Bent jau man taip atrodo, kad geriau toks centras, negu griuvėsiai“, – žurnalistams sakė A.Toliatas.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tvirtino, kad lėšų sutvarkyti šią savaitę iš Švietimo ir mokslo ministerijos perimtai bažnyčiai bus ieškoma Europos Sąjungos fonduose, būsimam centrui valdyti steigiama viešoji įstaiga taip pat rinks aukas.

Ministras teigia kol kas nenorintis nurodyti sumos, kurios reikėtų patalpoms sutvarkyti.

„Faktas, matote patys, tikrai lėšų reikėtų daug. Bet biudžete pinigų nebus, tikriausiai nebus ir skiriama, Vidaus reikalų ministerija šiemet nenumato. Gal kitais metais pagal poreikį ir galimybes svarstytumėme“, – sakė jis.

Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą – labai retas reiškinys vėlyvajam barokui. Pirminiai bažnyčios sienų skanavimai rodo, kad po tinko sluoksniu yra likusių senosios sienų tapybos pavyzdžių.

Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia iškilo XVIII amžiaus viduryje, vietoje 1670-aisiais karmelitų vienuolių statytos ir sudegusios medinės bažnyčios. Įvairiais tarpsniais ji priklausė katalikams, stačiatikiams. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčios interjeras sunaikintas, ji buvo paversta sandėliu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia vėl perduota katalikų bendruomenei, bet nebuvo tvarkoma.