Vasaros pradžioje sostinėje pradėta taikyti sistema, kai darbingo amžiaus asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą, siunčiami už tai atlikti visuomenei naudingų darbų. Didelę dalį tuos asmenis priimančių organizacijų sudaro lopšeliai-darželiai, tačiau kai kurie jų vis dar nesulaukė pagalbos.

Darbuotojų dar nėra

Nuo šių metų birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasekė kitų didmiesčių pavyzdžiu ir darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Nuo veiklos pradžios iki dabar organizacijų, kurios organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius jai atlikti, skaičius išaugo iki 27.

"Taigi manome, kad veikla pasiteisina. Gyventojai aktyviai prisideda kuriant bendruomenės gerovę", – sakė savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė. Ji patvirtino, kad atvejų, kai žmogus būtų atsisakęs socialinės paramos, nes nenori dirbti visuomenei naudingų darbų, Vilniuje dar nebuvo.
Tačiau kai kurie lopšeliai-darželiai, kurių organizacijų sąraše – dauguma, tvirtino dar jokios pagalbos ir jokių žmonių nesulaukę.

"Esame numatę gauti tris tokius žmones, bet dar niekas nebuvo pas mus atvykęs", – sakė lopšelio-darželio "Voveraitė" direktorės pavaduotoja Sigita Čelnaitė.

Tą patį patvirtino ir lopšelio-darželio "Jovarėlis" direktorė Regina Braniauskienė.

"Buvo atsiųstas toks pasiūlymas, jį priėmėme, tačiau tokių žmonių pas mus dar nebuvo, – teigė direktorė. – Bet labai jų laukiame, jei tik bus geri, padorūs žmonės, labai džiaugsimės. Mokame dirbti su įvairiais žmonėmis, iš darbo biržos gauname visokių, bet pripratiname juos prie įstaigos darbo, supranta, kad čia vaikai, kad reikia būti ir be kvapelio, ir pan."

Daugiausia skiria lauko darbus

Socialinių išmokų skyriaus vedėjos I.Paberžienės teigimu, pasitelkdami asmenis visuomenei naudingai veiklai atlikti jie atsižvelgia į asmenų profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius, sveikatos būklę, amžių ir kitas priežastis, dėl kurių asmuo negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

Šiuo metu visuomenei naudingos veiklos organizatorių sąrašą sudaro nemaža dalis švietimo įstaigų: lopšeliai-darželiai, mokyklos, Vilniaus viešojo transporto bendrovė, aplinkos tvarkymo bendrovės.

"Dažniausiai asmenims skiriami darbai, susiję su teritorijų visuomenės poreikiams tvarkymu ir priežiūra. Tai – parkų, paplūdimių, želdinių, krūmų, taip pat lopšelių-darželių, mokyklų teritorijų tvarkymas. Darbai atliekami Vilniaus miesto teritorijose, kuriose jie organizuojami. Organizatorius, skirdamas darbus, visada turi teisę papildomai įvertinti asmens gebėjimą atlikti konkretų darbą. Džiaugiamės, kad Vilniaus mieste neturime patirties, kai su asmeniu nebuvo sudaryta sutartis dėl jo gebėjimų trūkumų", – dėstė I.Paberžienė.

Būtent pagalbos lauko darbams atlikti lopšeliai-darželiai ir laukia. "Turime kiemą, kurį reikia nuolat prižiūrėti, tvarkyti, gyvatvorę karpyti. Kaip tik mūsų kiemsargis išeina atostogų, taigi tokia pagalba tikrai praverstų", – sakė "Jovarėlio" direktorė.

Fizinius lauko darbus – grėbti lapus, tvarkyti aplinką, laistyti gėlynus – atėjusiems žmonėms pasiryžę patikėti ir "Voveraitės" darbuotojai.

Neatliks darbų – negaus paramos

Mažuose Lietuvos miesteliuose ar rajonuose ši sistema taikoma jau senokai. Kaip teigė didžiųjų miestų Socialinių išmokų skyrių darbuotojai, mažesniuose lengviau: seniūnas visus pažįsta, paskirsto darbus, žino, kam ką patikėti. Keletą metų sistemą taikantis Kaunas šiuo klausimu taip pat sakė neblogai besitvarkantis, kiek daugiau bėdų dar kyla Šiaulių Socialinių išmokų skyriaus darbuotojams.

Kaip seksis Vilniui, dar sunku spręsti, tačiau Socialinių išmokų skyriaus vedėja I.Paberžienė tvirtino, kad kol kas didesnių keblumų, incidentų dėl dingusio darbo inventoriaus nebuvo.
"Ta praktika, kiek žinau, rajonuose taikoma jau senokai. Bendruomenės nedidelės, seniūnai patenkinti, žmonės eina noriai tų darbų dirbti. O kaip bus pas mus, sunku pasakyti, ar į didelę erdvę jie noriai eis", – svarstė "Jovarėlio" direktorė R.Braniauskienė.

Pasak jos, yra žmonių, kurie gauna pašalpas, bet turi ir papildomų pajamų. Esą klausimas – ar tokiu atveju asmuo turės laiko eiti tų visuomenei naudingų darbų atlikti.