Pereiti į pagrindinį turinį

Vaikų darželiuose atsisakoma pietų miego: laukia sunkumai?

Darželiuose nyksta tradicija guldyti vaikus pietų miego. Nuo gegužės nemiegantys vaikai galės užsiimti kita veikla: piešti, žaisti ar tiesiog eiti į lauką. Tokia tvarka galioja ir dabar, tačiau per daug interpretuojama. Sveikatos ministerija reikalavimus patikslino, bet, anot ugdymo įstaigų vadovų, nebus paprasta.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Kol vieni vaikai jau miega, kiti užsiima ramia veikla. Vietoje dviejų valandų vartymosi lovoje vaikams sudarytos galimybės laiką praleisti kitaip.

„Spalviname, mėgstame į lauką išeiti, kai labai geras oras, taip pat galima ir dėlionę padėlioti, galime ką nors įdomaus pažiūrėti, apie gamtą pakalbėti“, – kalbėjo Vilkpėdės lopšelio-darželio mokinio padėjėja Karina.

Tokią praktiką šis sostinės lopšelis-darželis taiko jau ne vienerius metus. Pietų miego atsisako apie 10 proc. vaikų. Didžioji dalis jų – iš priešmokyklinės grupės.

„Pastebėjome, kad atsiranda daugiau vaikų, kurie susiduria su ta problema. Na, jie prastai emociškai jaučiasi“, – sakė Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė.

Dar vienas signalas, privertęs imtis pokyčių – į tėvynę grįžusių emigrantų nerimas.

„Ten nėra pietų miego praktikos darželiuose, todėl vaikui pereiti prie visiškai neįprasto režimo yra iššūkis ir savotiškas stresas“, – teigė L. Banaitienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Nors situacija šalyje gerėja, apie trečdalis šalies darželių vis dar laikosi senų įpročių – liepia vaikams miegoti.

„Atvejų buvo labai įvairių. Nuo to, kad vaikai vėl pradėdavo šlapintis į lovą, nors to nebedarydavo, nusigrauždavo nagus, kol nemiega, iki to, kad nenorėdavo eiti į darželį“, – pasakojo Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.

Atvejų buvo labai įvairių. Nuo to, kad vaikai vėl pradėdavo šlapintis į lovą, nors to nebedarydavo, nusigrauždavo nagus, kol nemiega, iki to, kad nenorėdavo eiti į darželį.

Anot Urtės, dėl pokyčių susivienijusios šeimos kovojo beveik penkerius metus. Beldėsi į savivaldybės, ministerijos langus, kol galiausiai buvo išgirsti.

„Pasakojome apie mokslininkų tyrimus, tėvų skaudžias patirtis, vaikų emocinę žalą, jei neatsižvelgiama į jų poreikius. Tai jau davė rezultatą“, – sakė U. Žukauskaitė-Zabukė. 

Nuo gegužės pokyčių imtis turės visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nemiegantys vaikai galės ramiai praleisti laiką. Ir ne bet kur, o tam specialiai pritaikytose patalpose.

Ministerija dėl to anksčiau sulaukdavo nemažai skundų.

„Išvesdavo į patalpas, kurios nepritaikytos vaikų poilsiui, ne visai saugios. Arba jei palikdavo grupėje, nebuvo pasirūpinama tinkamu apšvietimu, kad būtų pakankamai šviesos, jei kokia veikla užsiima“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Giedrė Namajūnaitė.

Ikimokyklinio ugdymo asociacijos prezidentė tikina, kad naujovės bus rimtas iššūkis nemažai daliai darželių. Mat trūksta mokytojų, kurie galėtų nemiegančius vaikus prižiūrėti.

„Automatiškai turi atsirasti dar vienas pedagogas, kuris galėtų užimti ir organizuoti tas ramias veiklas. Puikiai žinome, kad vaikams tos veiklos turi būti kintančios, įdomios“, – kalbėjo Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Lina Bagdanavičienė.

„Esame susitarę, kad dvi mokinio padėjėjos, kurios turi po ketvirtį, ateina į grupę, pasiima vaikus ir užsiima kažkokia veikla“, – sakė Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė L. Banaitienė.

Didžioji dauguma darželių, ypač mažesniuose miestuose, statyti mažiausiai prieš 30 metų, todėl įrengti ar atnaujinti patalpas reikės papildomo finansavimo iš savivaldybės.

„Senuose darželiuose erdvių labai trūksta, nėra atskirų nei sporto, nei aktų salių... Yra patalpų stygius, todėl ir kalbama apie nemažas investicijas“, – šnekėjo L. Banaitienė.

Savivaldybių asociacija didelės problemos neįžvelgia. Tikina, užteks tiesiog pakoreguoti įstaigų darbuotojų etatus.

„Jei iš tikrųjų matoma, kad atsiranda vienas ar kitas papildomas 0,5 ar 1 etato poreikis, jį pilnai galima padaryti. Visų pirma reikia tinkamai panaudoti tuos žmogiškuosius išteklius, kuriuos turi. Galbūt reikės vieną ar kitą priedą taikyti, ar koeficientą pakoreguoti, bet tai yra pilnai išsprendžiami dalykai“, – įsitikinęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Dėl papildomo finansavimo, sako, kiekviena savivaldybė turi vertinti atskirai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų