Žuvusiųjų kelyje skaičius nuolat mažėja, tačiau skaudžios netektys vis primena liūdną tiesą – Vilniaus gatvės nėra tokios saugios, kaip gali pasirodyti.

Pavojingiausios – judriausios

Policijos duomenimis, šiais metais Vilniaus regione užfiksuoti 1558 eismo įvykiai, iš jų – 777 Vilniaus mieste. Eismo įvykiuose Vilniuje sužeisti 46 žmonės, 8 žuvo. Statistiškai avaringiausiomis ir drauge pavojingiausiomis sostinės gatvėmis yra laikomi Savanorių ir Laisvės prospektai, Ukmergės, Antakalnio, Žirmūnų, Geležinio Vilko, Dariaus ir Girėno, Ozo gatvės.

Daug eismo įvykių įvyksta dėl leistinose ir dažnai neleistinose miesto vietose sustatytų automobilių. Tai mažina vairuotojų manevravimo laisvę ir matomumą. Labai dažnai vairuotojai neišlaiko reikiamo atstumo iki sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Ypač pavojingos gatvės, kurios neturi šaligatvio, o apšvietimo žibintai sustatyti tiesiog gatvės važiuojamojoje dalyje.

Naujausia skaudi tragedija, kai savaitgalį po automobilio ratais Laisvės prospekte žuvo 11 metų berniukas, šią taisyklę tik patvirtino.

„Eismo įvykių per pastaruosius kelerius metus padaugėjo Liepkalnio, Salininkų, Taikos, Olandų, Tuskulėnų, Baltupio, Parko, Šilo, S.Stanevičiaus, Pramonės, Verkių, Džiaugsmo gatvėse. Be to, vidutinis didžiausias eismo įvykių tankis yra Kalvarijų, Antakalnio, Kauno, Rinktinės, Buivydiškių, Šeimyniškių, Žirmūnų gatvėse, o avaringiausioms sankryžoms priskirtos Dariaus ir Girėno ir Šaltkalvių, Kirtimų ir Eišiškių, Rinktinės ir Šeimyniškių, Kalvarijų, Ozo ir Kareivių, Architektų ir Erfurto, Narbuto ir Geležinio Vilko, Laisvės ir Rygos sankryžos“, – dienraščiui teigė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Dažniausiai nukenčia pėstieji

Savivaldybės duomenimis, dauguma nukentėjusių eismo įvykiuose – pėstieji. Bendroje tapusių eismo įvykių aukomis statistikoje jų skaičius siekia 70 proc. tiek pat eismo įvykių įvyksta ir pavojingiausiose gatvių vietose – tradicinėse antžeminėse perėjose.

„Pačios pavojingiausios ir avaringiausios vietos Vilniuje – antžeminės pėsčiųjų perėjos, kuriose įvyksta apie 70 proc. eismo įvykių ir nukenčia tiek pat eismo dalyvių. Labai pavojingos nereguliuojamos ir neapšviestos ar nepakankamai apšviestos pėsčiųjų perėjos už esamų sankryžų ribų, dažniausiai šalia viešojo transporto stotelių ar kitų stambių traukos objektų“, – teigė T.Kamaitis.

Statistiniai duomenys skelbia, kad kuo intensyvesnis gatvėje viešojo transporto eismas, tuo didesnis toje gatvėje būna avaringumas. Gatvėse, kuriomis rieda viešasis transportas, įvyksta apie 75 proc. eismo įvykių.

„Stotelėse susidaro dideli pėsčiųjų srautai, pačios stotelės dažnai yra nutolusios nuo sankryžų ir perėjų. Avaringumo lygį lemia ir gatvės urbanizacijos lygis, ir įvairių traukos objektų išdėstymas. Eismo įvykių skaičius mažai užstatytose arba vienpusio užstatymo gatvėse yra daug mažesnis nei dvipusio užstatymo gatvėse“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Stato įspėjamuosius ženklus

Praėjusiais metais sostinės valdžia siekdama sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių 25-iose pėsčiųjų perėjose įrengė 100 įspėjamųjų skydų „Pėsčiųjų perėja“. 36 vietose buvo įrengti greičio mažinimo kalneliai, nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose ir gatvėse įrengta 11 saugumo salelių, 4 iškiliosios pėsčiųjų perėjos. Olandų, Antakalnio žiedinėje sankryžoje keturiose pėsčiųjų perėjose ir Nemenčinės plente ties Svajonių gatve buvo įrengtas kryptinis pėsčiųjų perėjų apšvietimas.

Iki 2020 m. savivaldybė planuoja įvairiose sostinės vietose įrengti aštuonias šviesoforines sankryžas. Net dvi bus įrengtos Pilaitės prospekte. Taip pat Pilaitės prospekte ties sankirta su Papilėnų gatve bus panaikinta šviesoforinė pėsčiųjų sankryža, o vietoj jos įrengta požeminė perėja. Ši sankryža taip pat buvo pažymėta krauju – praėjusį rudenį čia automobilis kliudė ir mirtinai sužeidė 11 metų mergaitę.

Atsargiai!

Pavojingiausios sostinės sankryžos ir perėjos 2010–2012 m.

Dariaus ir Girėno, Kapsų ir Šaltkalvių – 20 įvykių;

Kirtimų ir Eišiškių plentas – 15 įvykių;

Šeimyniškių ir Rinktinės – 13 įvykių;

Kalvarijų ir Ozo, Architektų ir Erfurto, Narbuto, Geležinio Vilko ir Konstitucijos pr. – 11 įvykių;

Laisvės, Rygos ir Buivydiškių – 10 įvykių;

Viršuliškių ir Laisvės, Buivydiškių, Dūkštų ir Sudervės k., Kareivių ir Žirmūnų – 9 įvykiai;

Gariūnų ir Jočionių, Galvės ir Kirtimų, Justiniškių ir Ozo, Panerių ir Algirdo, Savanorių ir Gerosios Vilties – 8 įvykiai;

Ozo ir Ukmergės, Ukmergės ir Perkūnkiemio, Laisvės, Narbuto ir Pilaitės, Švitrigailos ir Kauno, Mindaugo ir Basanavičiaus – 7 įvykiai;

Geležinio Vilko ir Mokslininkų, Ozo ir Gelvonų, Antakalnio ir Šilo, Antakalnio ir Klinikų, Žirmūnų ir Lukšio, Žalgirio ir Giedraičių, Ukmergės ir Geležinio Vilko – 6 įvykiai.