„Vyriausybė svarsto, su atskirais ministrais yra sprendžiama ir Vyriausybei kyla klausimų dėl projekto dviejų aspektų: pirmiausiai ekonominio, ar žaliavų kiekis, kuris yra deklaruojamas, jis tikrai atitinka realią situaciją, ar nebus taip, kad tiesiog nebus ką deginti, jeigu mes užsibrėžę, o mes turime tikslą, kad būtų pažangiai ir moderniai tvarkomasi su atliekomis. Kitas svarbus momentas, ar tas objektas yra pakankamai saugus mūsų gyventojų sveikatai“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Jis tikino, kad jėgainės statybų proceso Vyriausybė negali stabdyti, tačiau reikia išsiaiškinti, ar 350 mln. eurų investicijos bus tinkamai panaudotos.

„Aš manau, kad procesą stabdyti mes negalime. Tai yra labai svarbus visom prasmėm objektas, jis pripažintas tokio svarbumo objektu, bet kyla klausimų ir bendruomenei, ir nemažai daliai Vilniaus dėl sveikatos, dėl galimo poveikio sveikatai. Taip pat labai svarbu - mes nenorėtume, kad į šitą kogeneracinę elektrinę reikėtų importuoti atliekas, tarkime, iš užsienio“, - sakė S.Skvernelis.

Kyla klausimų ir bendruomenei, ir nemažai daliai Vilniaus dėl sveikatos, dėl galimo poveikio sveikatai. Taip pat labai svarbu - mes nenorėtume, kad į šitą kogeneracinę elektrinę reikėtų importuoti atliekas, tarkime, iš užsienio.

Anot jo, projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas.

„Dabar kinta tie kiekiai (atliekų - BNS), kalbama apie galingumų pakeitimą, ir mes turime užtikrinti, kad būtų ir ekonomiškai pagrįstas efektyvus projektas ir tikrai tos investicijos, kurios daromos, kalbant apie Vilnių, kadangi tai Europos Sąjungos lėšos, kad jų rizika būtų pasverta. Bet proceso tai nestabdo“, - teigė S.Skvernelis.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybė ir „Lietuvos energija“ siekia sutarimo dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės. „Lietuvos energija“ laukia miesto valdžios sprendimo dėl didesnio jėgainės aukštingumo, tačiau savivaldybė kelia sąlygą, kad „Lietuvos energija“ už rinkos vertę įsigytų neveikiančią ir nuostolingą trečiąją termofikacijos elektrinę.

S.Skvernelis teigė negalintis komentuoti savivaldybės ir „Lietuvos energijos“ ginčo.

„Klausimai yra sprendžiami ir nebaigti spręsti Vyriausybėje, o koks santykis su savivaldybe, negalėčiau pakomentuoti“, - tikino jis.

Pernai lapkritį tuomet paskirtasis premjeras S.Skvernelis suabejojo, ar kogeneracinių elektrinių projektai Vilniuje ir Kaune apskritai yra reikalingi, nes neaišku, ar jiems pakaks atliekų. Vėliau - gruodį, jau tapęs premjeru, jis sušvelnino poziciją ir tikino, kad abu projektai bus iš naujo įvertinti.

„Lietuvos energija“ teigia, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno elektrinėms atliekų Lietuvoje užteks. Bendrovė skaičiuoja, kad nors komunalinių atliekų kiekis 2030 metais sumažės, tačiau yra pakankamai pramoninių atliekų, kurias būtų galima deginti Kauno jėgainėje. Tuo metu Aplinkos ministerija pramoninių atliekų kiekio nevertina ir teigia, kad abiem jėgainėms komunalinių atliekų ateityje neužteks.

Bendrovės kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis BNS teigė, kad abejonių neturėtų kelti ir jėgainių poveikis sveikatai.

„Tai bus moderniausia elektrinė Europoje, joje buvo labai daug dėmesio skirta aplinkosaugai. Dūmų valymo įrenginiai užims beveik tiek pat, kiek pati elektrinė“, - BNS teigė N.Rasburskis.

Labiausiai pasistūmėjęs yra Vilniaus projektas - 88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos.

„Lietuvos energija“ jau yra pasirašiusi 149,65 mln. eurų vertės biokuro deginimo įrenginių ir tiekimo infrastruktūros rangos sutartį su Lenkijos bendrove „Rafako“ bei 178,29 mln. eurų vertės sutartį su Vokietijos koncerno „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos „Budimex“ ir „Kauno dujotiekio statybos“ konsorciumu dėl komunalinių atliekų deginimo ir bendrų inžinerinių sistemų įrengimo.

24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais - jau paskelbti įrangos pirkimo ir statybos rangos konkursai. Kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“ plėtojamo projekto vertė sieks apie 147 mln. eurų.