Kol dar neatvėso oras ir tebešildo saulė, nepraleiskite progos apsilankyti Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode. Čia, be viso grožio, išvysite žemės meno projekto parodai sukurtus darbus.

Patraukia grožis

Ruduo – metas, kai gamta pradeda keisti savo drabužį, o miestiečiai su malonumu laisvalaikį leidžia vaikštinėdami parkuose. Apskritai, juk geriausiai žmogus pailsi laiką leisdamas gamtoje, ką jau kalbėti apie parkus, sodus, kurie įtraukia savo grožiu.

Viena tokių vietų sostinėje yra VU Botanikos sodas. Prieš porą dienų centrinėje jo dalyje buvo atidaryta žemės meno projekto „Gamta ir Menas“ paroda „Identitetas“. Nuo 2003-iųjų vykdomo unikalaus ir kol kas vienintelio Lietuvoje tokio projekto kuratorė Inga Raubaitė pasakojo, kad idėja jį rengti gimė jai pradėjus dirbti Botanikos sode.

„Pati esu menininkė, atėjusi dirbti į Botanikos sodą pamačiau, kaip ten gražu. Panorau pritraukti ir kitų žmonių“, – sakė I.Raubaitė.

Pirma paroda buvo labai paprasta. Kaip teigė pašnekovė, ji tiesiog pasikvietė menininkus, pažįstamus, paprašė, kad jie gamtoje ką nors sukurtų. Ta mintis pasiteisino, visi – tiek menininkai, tiek lankytojai – liko patenkinti ir sužavėti.

„Patys menininkai, padirbę gamtoje, buvo labai nustebinti. Visi gyvena mieste, sukasi toje rutinoje, o čia nors trumpam išbėgi į gamtą, pajunti su ja ryšį“, – kad gamta įtraukia, patvirtino projekto kuratorė.

Tikslas – plėtoti dialogą

Kadangi pirmas blynas nebuvo prisvilęs, o priešingai, net labai skanus, I.Raubaitė šį projektą nutarė tęsti. Kasmet paroda turi vis kitą temą. „Identitetas“ yra devintoji projekto paroda. Joje savo darbus pristato įvairiausių sričių menininkai: keramikai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kiti. Didžioji dalis kūrinių yra žemės meno (angl. – land art) darbai, kurie sukurti naudojant tik gamtines medžiagas, ir aplinkos meno (angl. – environmental art) darbai, sukurti iš dirbtinų įvairių medžiagų, integruoti į tam tikrą erdvę, pritaikyti prie vietos gamtovaizdžio.

Žemės menas yra postmodernizmo meno srovė. Tai tarsi menininko dialogas su gamta, naujas požiūris į ją. Sakoma, kad kuriant žemės meną ugdomas žmogaus ekologinis sąmoningumas. Žmogus verčiamas įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, ją puoselėti ir globoti.

„Siekiame suteikti menininkui galimybę pabūti, kurti gamtoje, rasti su ja ryšį. Galiausiai ir žiūrovui: ir gamtoje pabūti, ir pamatyti meną. Atrasti, vystyti meno, gamtos, menininko ir žiūrovo dialogą“, – projekto tikslą įvardijo pašnekovė.

Kai kurie darbai nustebino

Šiųmetę parodą sudaro aštuoniolika darbų. Visi jie skirtingi, turintys savo mintį, idėją. Paprašyta įvardyti, kurie darbai pačiai paliko didelį įspūdį, projekto kuratorė sakė, kad vertinti dar anksti – tam reikia laiko.

„Turi praeiti šiek tiek laiko, kad suprasčiau, kuris darbas geriausias ar įdomiausias. Kadangi esu toje virtuvėje, žinau, kaip kas turėjo būti padaryta, kaip yra padaryta, tad truputį sunku vertinti, – sakė I.Raubaitė ir pridūrė: – Yra toks darbas “Rūta„. Mane labai nustebino, kad viena mergina su kastuvu darbavosi dieną naktį ir jau netikėjome, kad išvis šis darbas bus. Tačiau ji įveikė ir viską padarė labai gražiai.“

Didelio dėmesio jau spėjo sulaukti darbas „Šaknys“, per atidarymą jis susimąsčiusius paliko visus žiūrovus. Pačią projekto kuratorę žavi ir darbas „Įsipynusios“, „Ir kalnai turi akis“, ir „Raštas“. Jos žodžiais, pastarasis darbas buvo netikėtas. Visi iš pradžių manė, kad ten tiesiog sukabinti rutuliukai, bet iš tiesų tie rutuliukai – tai Brailio raštu parašytas tekstas.

Ir vis dėlto, kas sieja šiuos du projekto žodžius – „gamta“ ir „menas“? „Gamta kuria, menininkas kuria. Čia yra taip, kad kūrėjai susitinka, vienas kitą papildo, tada atsiranda bendras kūrinys“, – projekto esmę mėgino apibrėžti menininkė.

Parodą po atviru dangumi VU Botanikos sode Vilniečiai ir miesto svečiai gali aplankyti iki spalio 29 d.