Liepos 17 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies patenkino 20-ies romų taboro gyventojų prašymą dėl 2004 m. gruodžio 2-3 dienomis Vilniaus m. savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jiems atlyginti neturtinę žalą. Prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20 Kirtimų romų taboro gyventojų kreipėsi į teismą, prašydami priteisti atlyginti jiems iš Vilniaus miesto savivaldybės turtinę (190 tūkst. litų) ir neturtinę (5,5 mln. litų) žalą. Prašyme teismui pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus m. savivaldybės tarnautojai 2004 m. gruodžio 2-3 dienomis romų taboro teritorijoje Kirtimuose be teismo sprendimo nugriaudami romams priklausiusius pastatus, elgėsi neteisėtai.

20-ies Kirtimų taboro gyventojų prašymą dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažino pagrįstu ir priteisė kiekvienam iš devynių suaugusių pareiškėjų nuo 1000 iki 1500 litų, dešimčiai pareiškėjų mažamečių globotinių - po 2000 litų, vienam - 2500 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, kad savivaldybės tarnautojai inicijavo ir savivaldybės lėšomis nugriovė romų statinius dar nepasibaigus statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nustatytam terminui nugriauti taboro teritorijoje esančius savavališkus statinius. Nugriovus 5 gyvenamuosius ir 1 negyvenamąjį namą, pasak teismo, buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų romų šeimos liks be gyvenamosios vietos.

Pažeidus šią teisę, kartu buvo pažeista pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjai teigė dėl to patyrę didelę moralinę žalą, ilgalaikių dvasinių ir emocinių išgyvenimų, jie nėra tikri dėl savo ateities. Netekusios gyvenamųjų būstų, išmestos į gatvę pareiškėjų šeimos glaudžiasi perpildytuose artimųjų ir pažįstamų namuose, iki šiol neišspręstas klausimas dėl jų gyvenamosios vietos.

Vilniaus m. savivaldybės atstovai teismo prašė atmesti romų skundą kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad įrodymų, kurie patvirtintų savivaldybės tarnautojų veiksmų neteisėtumą, nėra. Be to, romai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jie buvo įsigiję nuosavybės teisę į pastatus ar žemės sklypą, nepagrindė, kokį kitą konkretų turtą ir teises jie buvo įgiję iki 2004 m. gruodžio 2-3 d. Nesant įrodytų šių aplinkybių, negalima konstatuoti, jog pareiškėjai turėjo įgiję turtines teises į pastatus ar kitas meterialines vertybes, patyrė žalą ar kitaip buvo pažeisti jų interesai.

Savivaldybės atstovo nuomone, prašyme teismui nebuvo pateikta ir įrodymų, kad būtent tie asmenys ir jų šeimos yra nukentėję.

Vilniaus apygardos administracininio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvdą, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, todėl prašymą atlyginti turtinę žalą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

Teismo nuomone, Vilniaus m. savivaldybės darbuotojai 2004 m. gruodžio 2-3 dienomis pažeidė įstatymo nustatytą namų griovimo procedūrą bei atliko veiksmus, kurie įstatymo nepriskirtini jos kompetencijai.

Teismas savo sprendime pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais pažeidė konstitucinį proporcingumo principą, pagal kurį kovoje su teisės pažeidimais, jų padariniais, inter alia savavališkomis statybomis, naudojamos priemonės, metodai ir būdai bei poveikio priemonės būtų proporcingi siekiamam tikslui. Šiais veiksmais 2004 m. žiemą, gruodžio 2-3 d., pareiškėjai buvo palikti be pastogės, nors jokios būtinybės skubėti nebuvo.

Išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus įrodymus (vaizdo įrašą, liudytojų parodymus) teismas daro išvadą, kad nugriovus statinius, pareiškėjams buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo sutrikdyti ir pažeisti jų teisėti interesai apsistoti toje gyvenamojoje vietovėje, kurioje jie faktiškai buvo apsistoję ir gyveno.