„Nuspręsta, kad būtina didinti lietuvių kalbos mokymo prieinamumą ir kokybę, nes tai tiesiogiai lemia mokymosi pasiekimus ir galimybes įgyti išsilavinimą. Visgi, tai negali būti daroma skubotai – būtinas palaipsnis perėjimas prie lietuvių kaip ugdomosios kalbos taikymo tautinių mažumų ugdymo įstaigose“, – į Eltos užklausą atsakė Vilniaus miesto savivaldybė.

Pasak savivaldybės, pokyčius planuojama pradėti nuo ikimokyklinių tautinių bendrijų įstaigų.

„Planuojama pokyčius pradėti nuo ikimokyklinių įstaigų, kur būtų didinamas lietuvių kalbos mokymosi valandų skaičius (keičiama gimtosios ir lietuvių kalbos mokymosi proporcija), steigiama daugiau grupių, kuriose ugdymas vyktų lietuvių kalba“, – sakė savivaldybės atstovai.

„Dedant daugiau pastangų ugdyti vaikų lietuvių kalbos įgūdžius ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklas jie pasiektų jau turėdami tvirtesnius lietuvių kalbos pamatus. Ilguoju laikotarpiu tai lemtų jų galimybes siekti aukštesnių akademinių rezultatų, labiau savimi pasitikėti kuriant savo ateitį Lietuvoje“, – sprendimą argumentavo jie.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.