Vilniaus policija sulaikė dešimt taksi verslui vadovavusių asmenų, įtariamų rimtomis finansinėmis machinacijomis. Po įmonėse atliktų kratų ir sulaikymų miesto taksi sistema paralyžiuota.

Sulaikė vadovus

Policija, prokuratūra ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pirmadienį atliko daugiau nei 60 kratų taksi įmonėse ir su jų vadovais susijusiose patalpose.

Kratos buvo atliekamos Vilniuje taksi paslaugas teikiančiose įmonėse, jų vadovų ar akcininkų namuose, darbo vietose, transporto priemonėse. Skaičiuojama, kad šios įmonės užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto taksi rinkos. Įtariama, kad visoms įmonėms per statytinius vadovavo 6 asmenys.

Vienas iš sulaikytų asmenų – bendrovės „Standart taksi“ (buvusi „Martono taksi“) vadovas bei Lietuvos taksi vežėjų asociacijos pirmininkas Ričardas Kriukovas. Tiesa, suimti jo kol kas neprašoma.

Taip pat sulaikytas įmonės „Standart taksi“ savininkas Olegas Ilčenko ir dvi moterys, kurių vaidmens procese prokurorai neatskleidžia. O.Ilčenko suimtas dviem mėnesiams.

Taip pat prašoma suimti Renatą Mikulėną, Artūrą Lučanovą, Sergejų Kučerovą. Jie vadovavo įmonėms, kuriose buvo atliktos kratos. Kitų įtariamųjų pavardės neviešinamos.

Policijos departamente vykusioje spaudos konferencijoje Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Jurgita Ivanauskienė sakė, kad sulaikyti 10 asmenų, tačiau įtariamųjų skaičius gali išaugti net iki 50. Kai kuriems iš jų gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.

Kaip teigia policijos vadovai, taksi vairuotojų tarp ketinamų sulaikyti asmenų neturėtų būti.

Slėpė mokesčius

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas vakar sakė, kad padėtis taksi sektoriuje buvo tapusi nebevaldoma. Anot jo, 450 įmonių sumokėjo kiek daugiau kaip 3 mln. litų mokesčių, tačiau didžioji dalis šios sumos gauta tik iš 20 įmonių.

„Remiantis statistika, vienas taksi automobilis per parą uždirba 20–50 litų. Tai yra tas pats, kas vienas reisas iš Vilniaus oro uosto“, – sakė VMI atstovas.

Įmonių vadovai įtariami didelių įmonių pinigų sumų pasisavinimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimu, dokumentų klastojimu.

Preliminariais skaičiavimais, galbūt į apskaitą neįtrauktų pinigų suma, kuri buvo naudojama šešėliniame versle ir legalizuota, gali siekti dešimtis milijonų litų.

Taksi įmonių vadovai įtariami taip organizavę įmonių veiklą, kad valstybei būtų mokami kuo mažesni mokesčiai arba jie visai būtų nemokami prisidengiant nepelninga įmonių veikla. Taip veikė daugiau nei 30 įmonių, iš kurių 20 registruotos 2 adresais, daugiausia – Žaliųjų Ežerų gatvėje esančiame pastate.

Šio pastato prieigose šiuo metu gana tuščia. Gausiai prie būstinės paprastai susiburdavę taksistai dabar vengia čia lankytis, į remonto dirbtuves atvažiuoja vos vienas kitas, o žurnalistai čia nepageidaujami.

Sieja su savivaldybės planais

Vilniaus taksistai, sunkiai susitvarkantys su išaugusiu darbo krūviu, kuria įvairiausias sąmokslo teorijas, kas dedasi šio verslo rinkoje. Ir, beje, mielai jomis dalijasi su jų paslaugomis besinaudojančiais miestiečiais.

Vairuotojai svarsto, kad taksi įmonėse problemos ir netvarka prasidėjo, kai dalies įmonių valdymas buvo sutelktas kelių savininkų rankose. Konkurencijos neliko, esą tie keli savininkai pradėjo diktuoti savas ir nelabai švarias žaidimo taisykles.

Kita versija, kodėl tik dabar pradėtos krėsti taksi įmonės, – Vilniaus valdžios planai steigti miesto taksi. Vairuotojai svarsto, kad būtent dėl šios priežasties taksi, maršrutiniai mikroautobusai vis dažniau sulaukia įvairiausių tikrintojų dėmesio.

Taksistai pasakoja, kad pirmadienį atliekant kratas minėtų įmonių būstinėje Žaliųjų Ežerų gatvėje policija susigrūmė su vienu iš įmonės savininkų ir neva jį peršovė. Tačiau policija tokios informacijos nepatvirtino.

Progos pasisakyti nepraleido ir pats meras Artūras Zuokas. Vakar išplatintame pranešime jis sako, kad pritaria sankcijoms, kurių buvo imtasi.

„Vilniaus savivaldybė visuomet buvo už skaidrų ir teisėtą taksi paslaugų verslą. Deja, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad šis verslas toks nėra. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, ir tai puiki galimybė įverti situaciją bei padaryti viską, kad taksi paslaugos Vilniuje būtų teikiamos civilizuotai, taksi vairuotojai nebūtų išnaudojami“, – sakė A.Zuokas.

Apie gandus nekalba

Sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas dienraščiui sakė neketinantis komentuoti įvairiausių su atliktomis kratomis susijusių gandų. Anot jo, šiuo metu aišku tik viena – situacija mieste sudėtinga.

„Įsivaizduokite, kokia gali būti ta situacija, kai dirba pusė taksistų. O gyventojai elgiasi taip pat, kaip ir anksčiau – vėluoja, iškviečia, bet paskui atsisako, prašo atidėti. Dabar tokia situacija, kad jie turėtų pakovoti, mes turėtume paskubėti“, – sakė R.Bieliauskas.

Jis teigė nesiimantis vertinti gandų apie suimtus kolegas, savivaldybės užmojus ar susišaudymus.

„Aš ne paskalų boba, kad tokius dalykus galėčiau apkalbėti. Turiu savo verslą, dabar rūpinuosi, kad su juo kuo geriau susitvarkyčiau, kad klientai būtų patenkinti. Nežinau, kas ką šneka. Vairuotojai daug ką gali prikalbėti. Bet ar čia teisybė, ne mano reikalas žinoti“, – kalbėjo pašnekovas.

Išsikviesti – neįmanoma

Pirmadienio vakarą vilniečiai susidūrė su problemomis mėgindami išsikviesti taksi automobilį. Kai kurie sostinės gyventojai dienraščiui pasakojo skambinę mažiausiai dešimčia skirtingų numerių, tačiau visi jie buvo užimti arba išjungti.

Net jei ir pavykdavo išsikviesti taksi, bent kelias minutes pavėlavęs klientas gatvėje jo jau neberasdavo. Vis dar veikusių taksi įmonių operatoriai klientus iš karto įspėdavo nevėluoti, nes vairuotojai vienu metu gauna po keliolika iškvietimų.

Tiesa, vilniečiai sakė kol kas nepastebėję, kad likusios taksi įmonės būtų padidinusios kelionės tarifus.

Vilniuje iki vakar taksi paslaugas teikė maždaug 1600 automobilių. Savivaldybės skaičiavimais, šiandien jų gatvėse – vos 700.

Savivaldybės taksi

Vos tapęs meru Artūras Zuokas paskelbė planus įsteigti savivaldybės taksi įmonę. Pagal mero idėją taksi paslaugos būtų dabartinės viešojo transporto sistemos dalis.

Savivaldybės įsteigtos taksi įmonės pagrindu taptų miesto automobilių parko pertvarka. Jei užmojai virstų realybe, Vilniaus miesto savivaldybė taptų pirmąja institucija, atsisakiusia savo automobilių.

Kaip sakė pats A.Zuokas, imtis nuosavo taksi verslo savivaldybę pastūmėjo sudėtinga situacija privačiajame taksi verslo sektoriuje. Pastaruoju metu savivaldybė esą sulaukia ypač daug skundų iš taksi paslaugų kokybe nusivylusių klientų: miestiečių, svečių iš užsienio, galimų investuotojų.

Dažniausiai esą skundžiamasi dėl taksistų sukčiavimo, kai iš keleivių reikalaujama didesnės sumos nei priklausytų.

„Šiuo atveju taksi veiklą mes suprantame kaip dar vieną iš viešojo transporto rūšių ir priemonių. Taksi teiktų tas paslaugas, kurių negali viešasis transportas. Taksi automobilių techninė būklė labai prasta. Didžiausia bėda ta, kad, šiandien savivaldybė neturi įstatyminių galių realiai kontroliuoti ir prižiūrėti taksi verslą, kaip daroma iš esmės visose Europos valstybėse. Minėta teisė sutelkta Susisiekimo ministerijoje arba perkelta į įstatymus“, – dienraščiui yra pasakojęs A.Zuokas.

Atliko patikras

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su policija, VMI ir Valstybine darbo inspekcija, tikrinusios taksi paslaugas teikiančius vairuotojus, rudenį per mėnesį trukusią akciją užfiksavo 324 pažeidimus, arba kasdien buvo užfiksuojama vidutiniškai po 11 pažeidimų.

Per spalio viduryje prasidėjusį ir iki lapkričio 14 d. trukusį reidą Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus net 50-ies taksi paslaugas teikiančių įmonių vairuotojams.

Vairuotojai buvo baudžiami už Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimus: taksi vairuotojai teikė taksi paslaugas, neturėdami licencijos kortelės, nebuvo matomoje klientams vietoje pastatę taksi vežimo tarifų lentelės, taksi vairuotojai vežė klientus neįjungę taksometro. Taip pat dažnai pasitaikantis pažeidimas – taksi įmonėse vairuotojai įdarbinami 2–3 valandoms per dieną, tačiau paprastai dirba 8–12 valandų.

Daugiausia pažeidimų užfiksuota taksi įmonėse „Baltic taxi“, „Merselita“, SDKE, „Romerta“, „Erelio akis“.

Taksi verslo kartelis

Neseniai miesto vicemeras Romas Adomavičius viešai paskelbė, esą staigus taksi kainų šuolis gali būti nulemtas kartelinio susitarimo, tad būtina tai ištirti. Savivaldybė tikino dėl to ketinanti kreiptis į Konkurencijos tarybą. Didžioji dalis sostinės taksi bendrovių kainą kelia iki 1,8 lito, kai kurios – ir dar daugiau.

Panaši situacija jau buvo susiklosčiusi 2005 m., kai visoms taksi bendrovėms pakėlus kainas buvo sulaukta Konkurencijos tarnybos įsikišimo.

Už kartelį 2005 m. buvo nubaustos šios įmonės: „Martono taksi“, „Autovisatos taksi“, „Fiakras ir Ko“, „Greitvila“, „Kablasta“, „Kobla“, „Merseros autotransportas“, „Romerta“, „Taksvija“, „Tanagros taksi“, „Transmoderna“, „Argilta“ ir „Artaksa“.

Šiemet kilusius įtarimus anksčiau įkliuvę vežėjai taksi atkakliai neigė.