Buvusi Vilniaus miesto valdžia užsakė atnaujinti 9 mokyklų sporto aikšteles. Darbai atlikti, 1 mln. litų sąskaita pateikta, o mokėti nėra kam. Valdininkų privirtą košę srėbs verslininkai ir mokyklos.
Kilnus užmojis
Praėjusių metų vasarą tuomečiai Vilniaus miesto vadovai gyrėsi ketiną atnaujinti 100 sostinės mokyklų sporto aikšteles. Tiesa, po mėnesio iš 100 aikštelių teliko 50. Tačiau dėl to nei buvusio mero Juozo Imbraso, nei tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Gintautas Palucko entuziazmas neblėso.
Visoms žiniasklaidos priemonėms šie vadovai postringavo, kad jaunimo užimtumo problemą reikia spręsti iš esmės, sudarant sąlygas jauniems žmonėms prasmingai leisti laisvalaikį.
Tą pačią vasarą visų 50 mokyklų direktoriams G.Paluckas išsiuntinėjo raštą, kuriuo įpareigojo per mėnesį, iki rugpjūčio 11 d., parengti dokumentus vykdyti viešąjį pirkimą atnaujinti sporto aikšteles. Įsakymą vykdyti pavesta savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamentui, su kuriuo mokyklų direktoriai derino ir viešojo pirkimo dokumentus, paslaugos pirkimo sutartis.
Tačiau nė vienas savivaldybės dangoraižyje parengtas dokumentas neįpareigoja valdžios konkursą laimėjusiai bendrovei sumokėti už atliktus darbus. Nėra nė vieno G.Palucko įsakymo, nė vieno Vilniaus miesto tarybos sprendimo. Visus mokykloms siųstus įsakymus Vilniaus miesto savivaldybės teisininkai vadina tiesiog rašliava.
Aikštelės yra, pinigų - ne
Ir vis dėlto viešasis pirkimas įvyko, bet iš numatytų atnaujinti 50 aikštelių darbai atlikti tik devyniose: Barboros Radvilaitės pagrindinėje mokykloje, "Ryto" vidurinėje mokykloje, "Minties" gimnazijoje, Jono Pauliaus II gimnazijoje, vaikų darželyje- mokykloje "Šaltinėlis", Naujininkų vidurinėje mokykloje, V.Sirokomlės ir Kalvarijų vidurinėse mokyklose.
Bendra darbų suma siekia beveik 1 mln. litų. Kiekvienai mokyklai tenka po 100–130 tūkst. litų. Visas šių mokyklų aikšteles renovavo Kauno bendrovė "Vaigora".
Pavyzdžiui, "Minties" gimnazijos sporto aikštelės renovacija kainavo 111 tūkst. litų. Už minėtą sumą naujai išasfaltuota sporto aikštelė, pakloti nauji bėgimo takai, nudažytos linijos, pastatyta tvora, rakinami vartai, nauji krepšinio stovai su lankais ir lentomis, įrengta tinklinio aikštelė ir 60 vietų žiūrovų tribūna su plastikinėmis kėdėmis.
Kitų mokyklų aikštelėms atnaujinti konkursus laimėjusios bendrovės paprašė savivaldybės iš anksto pervesti dalį sumos kaip avansą. Nesulaukusios lėšų šios darbus vykdyti atsisakė ir su mokyklomis sutarčių nepasirašė. Vienintelės bendrovės "Vaigora" direktorius Martynas Šatas išdrįso pasirašyti paslaugos pirkimo sutartį su mokyklomis nežinodamas tikslaus finansavimo šaltinio. Abstrakčiai buvo pasakyta, kad už atliktus darbus mokės savivaldybė.
Minėtų devynių mokyklų aikštelės atnaujintos praėjusių metų rudenį. Už darbus savivaldybė turėjo atsiskaityti iki 2008 m. pabaigos, tačiau žadėto beveik 1 mln. litų bendrovė nesulaukia iki šiol.
"Čia tik mes tokie pionieriai, pradėjome darbus be avanso. Nežinau, kodėl taip atsitiko, kad mums nesumoka. Kiek girdėjau, dabar apskritai niekas niekam nieko nemoka. Reikės draugiškai kokią nors sumą iš savivaldybės atgauti. Jeigu ne – yra teismai, žiūrėsime, ką daryti. Kas nors juk už atliktus darbus turės atsiskaityti", – sakė bendrovės "Vaigora" bendraturtis Vaidas Jurgilas.
Tegul G.Paluckas sumoka
Minėtos devynios mokyklos už atnaujintas sporto aikšteles atsiskaityti negali – neturi lėšų. "Minties" gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė įsitikinusi, kad atsiskaityti su darbus atlikusia bendrove privalo Vilniaus miesto savivaldybė.
"Tikriausiai žinote, kad savivaldybė prasiskolinusi ir, ko gero, dėl to nesumoka. Savivaldybė yra mūsų steigėja. Mes jokio finansavimo neturime. Praėjusią vasarą savivaldybei atidavėme visus paslaugos pirkimo dokumentus. Mes iš savivaldybės buvome gavę pavyzdinį visų dokumentų paketą ir nurodymą parengti dokumentus, suderinti juos su savivaldybe ir paskui pasirašyti sutartis su rangovu. Sutartyje buvo parašyta, kad kai bus numatytas finansavimas, savivaldybė sumokės už darbus", – tikino T.Sakalauskienė.
Savivaldybė mokėti net neketina. Dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas pabrėžė, kad nėra nė vieno dokumento, įpareigojančio savivaldybę atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus.
"Biudžete nebuvo numatytas nei joks finansavimas aikštelėms atnaujinti, nei aiškūs nurodymai, kad reikia atlikti tuos darbus. Nebent kam nors buvo duoti žodiniai nurodymai. Iš turimų dokumentų galima spręsti, kad mokyklos viešąjį pirkimą vykdė ir sutartis su rangovu pasirašė savarankiškai, nes savivaldybė jokių įsipareigojimų pirkti ir už tai atsiskaityti nėra pasirašiusi. Mes dabar aiškinamės, ką daryti. Atrodo, kad rangovui lieka vienintelis kelias – kreiptis į teismą. Nebent buvęs kolega (G.Paluckas, – red. past.) dabar galėtų ir susimokėti?" – sarkastišką pasiūlymą partijos kolegai socialdemokratui mestelėjo V.Milėnas.
|
"Vilniaus diena" buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Palucko paklausė, kodėl jis nepasirašė dokumento, kuriuo savivaldybė būtų įsipareigojusi sumokėti už renovuotas mokyklų sporto aikšteles. – Kas, jūsų nuomone, turėtų atsiskaityti už atliktą sporto aikštelių renovaciją? – Rangovas turėtų pateikti mokykloms dokumentus apie atliktus darbus, mokyklos juos turi pateikti savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamentui, kuris tuos darbus organizavo, o šis turėtų atsiskaityti aukštesnei savivaldybės valdžiai. Už atliktus darbus turi sumokėti užsakovė – savivaldybė. – Jūs tuomet buvote savivaldybės administracijos direktorius. Ar tokį dokumentą, kuriuo savivaldybė įsipareigoja sumokėti rangovui už atliktus darbus, pasirašėte? – Aaaaa. Kad savivaldybė... Žinokite, bijau, kad ne. – Kodėl? – Kiek prisimenu, buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Bent dėl keturių objektų tai tikrai. – Bet dar prieš pradėdama vykdyti viešąjį pirkimą savivaldybė privalo pasirašyti įsipareigojimą, kad ji už atliktus darbus su rangovu atsiskaitys iš biudžeto. Kodėl nėra šito dokumento? – Šito dokumento niekada ir nebūna. Pirmiausia yra biudžetas, tada tvirtinamas metinis viešojo pirkimo planas ir tada vykdomas viešasis pirkimas. Jeigu paslaugos nupirktos, savaime suprantama, kad už jas turi būti sumokėta savivaldybės lėšomis. – Tačiau savivaldybės biudžeto projekte nėra nė vienos eilutės, skirtos šiai paslaugai apmokėti. – Tada buvo. Puikiausiai prisimenu, kad tada buvo. Tai buvo 2008 m. biudžete. – Nėra šitos eilutės. – Yra savivaldybės investicinėje programoje. – Dabartiniai savivaldybės vadovai surinko visus dokumentus, susijusius su minėtų aikštelių pirkimu. Paaiškėjo, kad nėra jokio dokumento, kuris įpareigotų savivaldybę atsiskaityti su darbus. Jūsų nuomone, kas dabar už tai turėtų atsakyti? – Už tai turėtų atsakyti tie, kurie vykdė viešąjį pirkimą nesant lėšų. Jeigu mokyklos atliko viešąjį pirkimą, jos pačios ir sumokės. – Jūs tai sakote be jokios sąžinės graužaties? – Pirma, biudžete lėšos yra arba jų nėra. Antra, yra viešojo pirkimo metinis planas. Ten lėšos arba numatytos, arba ne. Trečia, vykdyti viešąjį pirkimą gali leisti tik savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija, kuri pasižiūri, numatytos lėšos yra ar jų nėra. Jeigu nėra, o pačios ugdymo įstaigos sugalvojo vykdyti viešąjį pirkimą, tai kokiu pagrindu aš turėčiau jausti kažkokį sąžinės priekaištą? – Kaip vertinate Vilniaus miesto valdžios svarstymą iš jūsų išieškoti tą sumą už aikštelių renovaciją? – Tai absoliutus nesusipratimas ir politikavimas. Jeigu tiek laiko dirbdami savivaldybėje žmonės nesugeba perprasi ir suvokti visų procedūrų, tada nėra net ko komentuoti. |
|---|
G.Paluckas: sumokės mokyklos|
Egidijus Vilkickas, Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius Pamenu, kaip praėjusią vasarą buvo rengiamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl mokyklų sporto aikštelių renovacijos, tik ar jį paskui pasirašė – nežinau. Tikrai nėra? Tokiu atveju darbus atlikusi bendrovė gali kreiptis į teismą. Juridiškai sunkiai įsivaizduoju, kad būtų galima ką nors prisiteisti iš savivaldybės. Teismo sprendimu greičiausiai bus areštuotos darbus pirkusių ir sutartis pasirašiusių mokyklų sąskaitos. Juk mokykla turi lėšų atlyginimams išmokėti – šitas lėšas bendrovė ir gali nusirašyti, jeigu prisiteistų. Tokia tikimybė juridiškai yra. Arba gali būti areštuoti mokyklų pastatai. Tačiau galiausiai tai bus Vilniaus miesto savivaldybės problema – spręsti savo įsteigtų įstaigų klausimą. Ji vis vien galiausiai turės iš savo biudžeto dengti mokyklų patirtus nuostolius. Nebent Vilniaus miesto taryba nuspręstų kreiptis į teismą, kad išlaidas iš asmeninių lėšų turėtų dengti buvęs savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas. |
|---|
Naujausi komentarai