Ar gali būti, kad ryte dalis viešojo transporto į gatves išvažiuoja be valymo?

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ komunikacijos vadovės Rasos Norkienės, užsitęsus šalčiams buvo susidurta su tam tikrais rūpesčiais dėl transporto priemonių plovimo, šildymo.

„Kai lauke daugiau nei 7 laipsniai šalčio, plauti autobusų ir troleibusų išorės negalima, nes užšąla durų sistemų mechanizmai, o viduje iš gatvės įneštas žvyro ir smėlio bei druskų mišinys dėl žemos oro temperatūros sušąla ir jo valymas taip pat tampa sudėtingas“, - komentavo R. Norkienė.

Pasak jos, netrukus į gatves išvažiuos pirmieji 30 iš 150 naujų „Solaris“ autobusų. Jie bus kur kas labiau pritaikyti tiek žemesnei žiemos temperatūrai, tiek vasaros karščiams, tad abiem atvejais keleiviams važiuoti viešuoju transportu bus komfortiškiau.

„Gegužės pabaigoje planuojame palyginamąjį naujų ir senesnių autobusų švaros tyrimą. Iki vasaros pabaigos atnaujinsime 50 proc. „Vilniaus viešojo transporto“ autobusų parko ir nebeeksploatuosime senųjų autobusų, kurių švaros palaikymas yra problematiškiausias“, - sakė bendrovės atstovė.

R. Norkienės teigimu, daugiausia rūpesčių dėl švaros ir tvarkos kelia autobusai, važiuojantys ilgesniais maršrutais į miesto pakraščius. Juose ant grindų susikaupia daugiau smėlio, taip pat paliekama daugiau šiukšlių.

Darbuotojai buvo specialiai apmokyti, nes skirtingų transporto priemonių valymo specifika skiriasi.

Praeitų metų pabaigoje suformuotoje naujoje Vilniaus viešojo transporto valymo komandoje dirba 57 žmonės.

„Darbuotojai buvo specialiai apmokyti, nes skirtingų transporto priemonių valymo specifika skiriasi. Pavyzdžiui, prailginto 18 metrų autobuso, kuris turi sujungimo mechanizmą, valymo zonos kiek kitokios nei troleibuso, o keleivių salono valymas po remonto darbų skiriasi nuo kasdienės priežiūros veiksmų“, - aiškino R. Norkienė.

Švarindami viešąjį transportą darbuotojai naudoja aukšto slėgio plovimo aparatus, siurblius.

„Įdiegta kokybės kontrolė, todėl vykdomas naujo kokybinio lygmens valymas. Valytojai dirba pamainomis visą parą 7 dienas per savaitę ir kas dieną aptarnauja iki 500 transporto priemonių“, - sakė bendrovės atstovė.

Pasak „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovės, daugiausia autobusų ir troleibusų išvaloma kai jie darbo dienos pabaigoje grįžta į parką.

Tuomet naudojant specialias valymo priemones plaunamos grindys, nuvalomi langų rėmai ir kiti vidaus paviršiai - durys, pertvaros, stiklai, valymo ir dezinfekavimo priemonėmis nuvalomi turėklai, rankenos, sėdynių atlošų porankiai, sausai arba drėgnai valomos nešvarios sėdynės.

Transporto priemones išleidus po remonto, naudojamas papildomas valymas, kad salone neliktų tepalų, atšilus orui sėdynės valomas chemiškai.

„Tikimės, kad keleiviai pajaus ir pastebės, jog viešasis transportas yra tvarkingesnis. Taip pat tikimės ir pačių keleivių supratingumo, nes švarus, patogus viešasis transportas - tai tiek vežėjų, tiek pačių keleivių pastangos laikytis tvarkos“, - sakė R. Norkienė.

Iki metų pabaigos sostinėje važiuos 250 naujų autobusų ir 41 troleibusas. Naujiems autobusams, kaip ir senesniems, bus taikomos tokios pat valymo ir tvarkos palaikymo taisyklės.

Kaip skelbė ELTA, taršą Vilniaus viešajame transporte tyrusi Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba aiškinosi, kurios vietos - potencialiai pavojingiausios keleiviams.

Mikrobiologinės taršos viešajame Vilniaus transporte tyrimas parodė, kad labiausiai užterštos sėdynių rankenos, apmušalai, turėklai, į kuriuos keleiviai įsitveria dažniausiai. Mažiau užteršti viršutiniai turėklai ir rankenos.

Vilniaus savivaldybė skelbė, kad kasdien daugiau kaip pusę milijono keleivių pervežanti įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) prieš metus pirmoji Lietuvoje autobusų bei troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti nuo populiariausių virusų bei bakterijų.

Stafilokokai, grybelio sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B ir C sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai - visus juos naikina specialus dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo papildomai nuo pavasario naudoja VVT.

Viešajame transporte, kaip ir kitose masinio susibūrimo vietose, rizika užsikrėsti ligomis - didesnė. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų plovimas yra vienas paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik vandens, muilo gabalėlio ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų - virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų ligas, gripo, virusinio hepatito A, žarnyno infekcijų.

Žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą. Neplaunant rankų patogeniniai mikroorganizmai nuo jų gali patekti į maistą, gėrimus, be to, gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų,

Mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ir ant kitų objektų, tokių kaip stalviršis, durų rankena, žaislai ir kt. ir taip lengvai išplisti.

Rankų plovimas su muilu, kaip profilaktikos priemonė gali apsaugoti vieną iš trijų vaikų nuo viduriavimo bei sumažinti viduriavimų skaičių iki 32 proc., o asmenų su nusilpusia imunine sistema net iki 58 procentų; gali apsaugoti vieną iš penkių vaikų nuo kvėpavimo takų infekcijų, pvz., pneumonijos; gali iki 20 proc. sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių bendroje populiacijoje; gali 50 proc. sumažinti infekcijų skaičių, įgytų sveikatos priežiūros įstaigose.