Vilniaus šilumos tinklai dar prieš šventes kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę sakydami, kad situacija yra kritinė – jiems reikia 100 milijonų eurų tam, kad galėtų pirkti dujas, nes pinigų nėra. Dabar Vilniaus šilumos tinklai jau skelbia, kad situacija stabilizavosi. Kaip tai galėjo įvykti, jei savivaldybė per šį laikotarpį tarsi niekaip ir neprisidėjo?

„Pagrindinis aspektas, nuo kurio priklauso stabilumas, yra dujų kaina, nes ji sudaro didžiausią šilumos tinklų išlaidų dalį ir labiausiai atsispindi gyventojų sąskaitose. Kadangi rinkos dujų kaina yra labai nestabili ir svyruoja. Tad kuomet ji buvo pasiekusi 140-160 eurų, natūralu, kad visos raudonos lemputės užsidegė. Ir šilumos tinklai kreipėsi į savivaldybę sakydami, kad jei tokios kainos išliks, natūralu, kad jie susidurs su einamųjų mokėjimų problemomis. Šiuo metu kaina biržoje yra šiek tiek sumažėjusi – kainuoja apie 100 eurų. Bet niekas nėra garantuotas, kad kitą savaitę ar kitą dieną kaina vėl neužils, nes dujų kaina lygiai taip pat reaguoja į įvairius procesus – išaugusį vartojimą, Azijos rinką, geopolitines rizikas, kurios nuo savivaldybės nepriklauso. Jei tam tikrų kaimynų iš Rytų vadovai lepteli kažką aštriau, dujų kainos iš karto kyla į viršų“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuoko išsakytą nuogąstavimą, kad vilniečiai gali likti be šildymo arba su labai menku šildymu, pašnekovas neigė sakydamas, kad taip neatsitiks. Jis prisiminė, kad tada, kai A. Zuokas buvo Vilniaus meru, šilumos tinklai buvo perduoti privačiam operatoriui. Dėl to dabar Vilniaus savivaldybė bylinėjasi teismuose. Tai, kad dabar Vilniuje nėra biokuro, irgi esą pasekmė to, kad buvęs privatus investuotojas beveik į tai neinvestavo. 

„Dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje buvo nuspręsta, kad elektros tiekėjas – „Ignitis“ grupė, ateina į šilumos tiekimą – funkcija, kuri būdavo natūraliai priskiriama savivaldybėms. 2020 metais turėjo būti paleista Vilniaus kogeneracinė jėgainė – jau turėjo veikti. Tokiu būdu 90 proc. viso šildymo poreikio mes būtume padengę biokuru, kuris šiuo metu yra daug pigesnis už dujas. Dabar, kadangi tas projektas yra nukeliamas įvairiai spekuliuojant, yra deginama labai maža biokuro dalis. Todėl, kad rinka, reaguodama į tai, kad atsiras didelis gigantas ir pasiims didelę dalį rinkos, apskritai nevystė tų projektų. Tad tai yra kompleksinis sprendimas – tiek dėl dujų kainos, tiek dėl dujų kiekio šildymo sistemoje. Ir, natūralu, kad tai nėra sprendimai, kurie atsirado per dieną ar dvi“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas.

Pikas dar laukia

Pasak jo, sausio mėnesį Vilniuje šildymo tikrai užteks, dėl dujų tiekimo esą problemų taip pat kilti neturėtų. Tačiau kainos lyginant gruodžio ir sausio mėnesius, augs, nes reguliuotojas patvirtino didesnę dujų kainą.

„Vilniaus šilumos tinklai už dujas moka avansu į priekį. Ir gyventojai, kurie gavo sąskaitas už gruodį, jie realiai mokėjo už spalio mėnesio dujas. Sąskaitos gyventojams bus dar didesnės, todėl, kad gruodžio mėnesio sąskaitos yra dujų kainų, kurios buvo spalio mėnesį. Piką dujų kainos buvo pasiekusios gruodį, tai tos pikinės gruodžio mėnesio kainos atsispindės sąskaitose už vasarį“, – Aiškino A. Bužinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ženkliai daugiau

Žurnalistų kalbinta vilnietė pasakojo gyvenanti trijų kambarių bute ir už šildymą gruodį sumokėjusi 100 eurų. Tuo tarpu, pernai sąskaita buvo perpus mažesnė. „110 eurų už 45 kv.m. butą. Siaubas“, – piktinosi kita moteris. „78 eurai už vieno kambario butą. Tai – daug daugiau, bet gal ne dvigubai“, – kalbėjo dar viena.

Gyventojai, sulaukę tokių sumų, teiravosi dėl galimybės atidėti dalį mokėjimų. Sąskaitų atidėjimas turi ir neigiamą pusę – šilumos tinklai laiku negauna pajamų.

„Vadovas turėtų būti sveiko proto. Nebent tuo metu, prieš Kalėdas, jis buvo šiek tiek išgėręs.

„Vadovas turėtų būti sveiko proto. Nebent tuo metu, prieš Kalėdas, jis buvo šiek tiek išgėręs. Nes gruodžio 24 dieną kreiptis į Vyriausybę dėl 100 milijonų eurų paskolos, yra nesuvokiama, kai pačios įmonės apyvarta yra 110 milijonų eurų. Suprantama, kodėl bankai atsisakė suteikti tokio dydžio paskolą. Nes tai yra neadekvatu“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys A. Zuokas.

Šilumos tinklai tikslino, kad 100 milijonų eurų trūkumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pesimistiniu scenarijumi, kai gruodžio pabaigoje gamtinių dujų kaina pasiekė 180 eurų už megavatvalandę. Tačiau, kaip minėta, sausį situacija pagerėjo – dujų kaina sumažėjo 80 eurų.

Vilniečiams šilumą bei karštą vandenį tiekianti bendrovė jau pernai gavo 50 milijonų eurų paskolą, o praėjusią savaitę papildomai pasiskolino 20 milijonų eurų iš SEB banko. Todėl esą sausio mėnesio situacija stabilizuota ir dujoms įsigyti pinigų nepritrūks. Vasario mėnesį bendrovė viliasi gauti penkiolika milijonų eurų paskolos garantiją iš savo akcininkės – Vilniaus savivaldybės.

„Savivaldybė laiduoja, kad ta paskola bus sumokėta, jei mokėjimai strigs. Laidavimas reiškia, kad savivaldybė stringančius einamuosius mokėjimus dengs“, – pabrėžė A. Bužinskas.

Jei sausį ar vasarį dujų kaina drastiškai keistųsi, padėti galėtų dar ir Vyriausybė. Tačiau bent jau dabar tiesti pagalbos rankos neplanuojama.