Birželį ant Neries kranto pastatyta suomių dovanota sauna stovi kone tuštutėlė. Vilniečių ji visiškai nedomina. Vieninteliai jos lankytojai – Suomijos ambasados darbuotojai ir jų kraštiečiai.

Nėra baseino, nereikia ir saunos

Likus savaitei iki saunos atidarymo dienos, Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio reikalų skyriaus darbuotojai džiaugėsi, kad gyventojų susidomėjimas pirtele auga tarsi ant mielių. Taip ir buvo pirmas dvi savaites, kai tik pirtelė buvo atidaryta. Vedami smalsumo gyventojai būriais traukė kaitintis prie Neries, nuo gultų žiūrėjo pro jos langelius į kitapus upės pravažiuojančius automobilius ir miesto bokštus.

Tačiau po poros savaičių vilniečių smalsumas išgaravo. Kaitintis į pirtelę neatgina nė vėjuota vasara ir nuolat pliaupiantis lietus. Mat vietoj pirties malonumų vilniečiai labiau vertina kiną, boulingą ir kitas įprastas pramogas. Saulėtą dieną jų vis daugiau kaitinasi saulėje prie Baltojo tilto. Saunos administratorė Galina guodėsi, kad dienų dienas leidžiant vienai jai iš nuobodulio norisi nagus graužti.

"Anksčiau priimdavau tik užsirašiusius ir tik lyginėmis valandomis, kaip buvo numatyta grafike. Dabar priimu visus ateinančius. Vis vien žmonių nesusirenka. Savaitgaliais viena kita pora užsuka, o darbo dienomis dažniausiai saunoje esu tik aš. Jei ne suomiai, kurie čia praleidžia daugiausia laiko, pirtelę reikėtų uždaryti", – pasakojo Galina.

Administratorės teigimu, labiausiai vilniečius nuvylė šalia saunos stovintis neveikiantis baseinas. Esą vis praeiviai piktinasi, kad vasara įpusėjo, o baseino niekas taip ir nesutvarkė. Tačiau Vilniaus miesto valdžia dar saunos atidarymo dieną pabrėžė, kad baseinas šiemet neveiks, nes jo įrenginiai sugedę, o remontui papildomų milijonų miesto ižde nėra.

Suomiai saunoje – nuolatiniai svečiai

Panorau savomis akimis įsitikinti, kuo suomių dovanota sauna vilniečiams taip nemiela. Kadangi lankytojų nėra, užsirašyti galėjau bet kurią dieną ir bet kurią valandą. Saunos administratorė informavo, kad šeštadienio pavakarę pasirinktu laiku greičiausiai kaitinsiuosi viena. Porą valandų leisti vienai nesinorėjo, tad į draugiją pasiėmiau knygą.

Atkiūtinusi sutartu laiku sužinojau, kad pirtelėje jau kaitinasi Vilniuje ketverius metus gyvenanti lenkų pora ir keletas suomių. Lietuvio – nė vieno. Galina pridūrė, kad lenkų laikas eina į pabaigą, o suomiai išeiti nė neketina. Mat šie savaitgaliais ištisas dienas saunoje praleidžia.

Man ieškant kabinos, kur galėčiau persirengti, paaiškėjo, kad tokios nėra. Visi rengiasi poilsio kambaryje. Administratorė, pastebėjusi mano sutrikusį žvilgsnį, pasišovė pasaugoti duris nuo smalsių akių, kad galėčiau ramiai persirengti.

Ramybės ne tiek ir daug. Mat pirtelės atidarymo dieną iš pačios Suomijos ambasadorės Marjos Liisos Kiljunen lūpų teko girdėti, kad suomiai pirtyje kaitinasi nuogi. Jų mano apsilankymo dieną – net septyni.

Ant slenksčio išvydusi pirmą suomį pirmiausia puoliau teirautis, ar iš tiesų jie pirtelėje dėvi tik Adomo kostiumą. Šyptelėjęs vyriškis atsakė, kad galiu ramiai keliauti į sauną – vyrai padoriai prisidengę rankšluosčiais.

Butas be saunos – ne namai

Prieš atidarant pirtelę savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus darbuotojai tikino, kad kiekvieną saunos lankytoją pasitiks suomių pora. Ji esą supažindins su suomiškos pirtelės ypatumais, tradicijomis, nešykštės patarimų kaitinantis. Iš tiesų kiekvieną savaitę keičiasi Vilniuje reziduojantys suomiai. Jie dažniausiai apsigyvena greta saunos esančiame viešbutyje ir pirtelėje leidžia kone didžiąją viešnagės dalį. Saunos lankytojams paprašius, jie maloniai anglų kalba pasakoja apie suomiškos pirtelės tradicijas.

Iš Suomijos atvykęs Pasi besikaitindamas pasakojo, kad jo kraštiečiai neįsivaizduoja gyvenimo be saunos. Ji kiekviename name, bute, viešbutyje. Suomiai sauna naudojasi kone kasdien. Ten aptariami ne tik buities, bet ir verslo reikalai.

"Tik ne Kalėdų išvakarėse. Prieš kiekvienas Kalėdas suomiai kaitinasi saunoje. Vyrai ir moterys kaitinasi atskirai. Tačiau apie verslo reikalus stengiamės nekalbėti. Dažniausiai aptariame kalėdinius ruošos darbus. O įprastą dieną verslas – pagrindinė pokalbio tema. Aišku, ne kiekvieną verslo partnerį gali pasikviesti į sauną. Pavyzdžiui, japonams, kaip ir amerikiečiams, nuogas kūnas yra tabu, įėję į sauną jie nejaukiai jaučiasi, nežino, kaip elgtis, negali atsipalaiduoti. Beje, ir karščio nepakelia", – pasakojo Pasi.

Pirties kepurėlės juokina

Suomiškos kaitinimosi tradicijos labai panašios į rusiškos pirties papročius. Ant gultų susėdę žmonės periasi vantomis, gurkšnoja alų, lašą kitą šliūkšteli ant įkaitusių akmenų dėl kvapo. Visi pirtyje nuogi – toks paprotys. Kas 15–20 minučių saunos mėgėjai išeina pailsėti į greta esančią patalpą, įkvėpti gryno oro.

"Beje, labai smagus daiktas tos jūsų kaitinimosi kepurės. Matyt, čia rusiškas paprotys. Visada jų parvežu į Suomiją draugams kaip suvenyrų. Iš pradžių visi juokiasi pamatę, sukioja pirštą prie smilkinio, bet išbandę nusiimti nebenori", – prisiminęs šypsojosi Pasi draugas.

Suomiai Vilniuje viešės iki rugpjūčio vidurio, kol veiks sauna ant Neries kranto. Vėliau pirtelė su paskutine suomių delegacija grįš namo į Suomiją. Sauną Vilniui dovanojo seniausias miestas partneris Joensū. Pirtelė įteikta pagerbiant Vilniaus tapimą Europos kultūros sostine bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga.