Tris atžalas auginanti vilnietė Saulė Dienienė-Archipova net neketina tapti nuobodžia namų šeimininke. Moteris su savo mažamečiais leidžiasi į įvairiausias keliones, o viena jų – į verslo pasaulį.

Ji puoselėja viltis, kad kartu su draugais sukurtas projektas "Kidibam", paremtas vaikiškų drabužių mainais, išmokys mamas socialinės atsakomybės.

Saulė šiuo metu augina sūnų ir dvi mergaites: berniukui jau aštuoneri, vyresniajai dukrai šešeri, o pačiai mažiausiajai – vos vieni. Ne vienoje didelėje įmonėje dirbusi moteris nusprendė prie samdomo darbo nebegrįžti, bet susikurti tokią veiklą, dėl kurios nereikėtų aukoti dėmesio vaikams. Dabar su savo komanda – dar trimis draugais, susižavėjusiais jos iniciatyva, – Saulė jau rūšiuoja vaikiškus drabužėlius ir bando palengvinti visada skubančių miesto mamų dalią.

– Iš kur kilo tokia iniciatyva? Namie pritrūko veiklos?

– Kai augini tris vaikus, galima sakyti, turi dirbti visą darbo dieną: visais pasirūpinti, sužiūrėti visų interesus, visus aprengti, pamaitinti. Ir, svarbiausia, neprarasti ryšio su kiekvienu iš jų. Todėl negalėčiau sakyti, kad pritrūko veiklos namie. Tiesiog norėjosi imtis verslo, kuris patiktų ir kartu palengvintų gyvenimą daugumai mamyčių.

Pačią idėją atsinešė draugė, su kuria kartu mokėmės, – jos galva prikimšta įvairiausių minčių. Papasakojo, kaip įsivaizduoja idėjos įgyvendinimą, pasakė, kad ieško komandos. Taip ir tapau šios žavios iniciatyvos dalimi. Tiesa, pati esu dirbusi vienoje didžiausią šalies drabužių parduotuvių tinklą plėtojančių įmonių, tad prieš pradėdama verslą turėjau patirties. Šiuo metu man viskas jau labai sava ir artima, o su kolegomis užteko vos savaitės idėjai išgvildenti. Tuo metu mano mažoji dukra buvo vos 3 mėnesių.

– Vyras nekritikavo jūsų užmojų? Kartais ironizuojama, kad mamytės iš neturėjimo ką veikti visko prisigalvoja...

– Tikrai ne. Vyras visada mane palaikė. Na, o vienos kolegės vyras, mūsų komandos narys, yra ne tik mūsų informacinių technologijų specialistas, bet kartu atsakingas ir už pačios idėjos vystymą. Man asmeniškai norėjosi konkrečios veiklos, verslo, kuris būtų susijęs su vaikais.

– Tikriausiai mažiausiai laiko lieka sostinėje gyvenančioms mamoms. Ar tai ir yra jūsų auditorija?

– Projektas dar labai šviežias ir mūsų žinomumas nėra didelis, tačiau jis skirtas ne tik vilnietėms. Apskritai miesto mamoms, kurios vienu metu turi suderinti labai daug dalykų. Juk reikia eiti į darbą, bet ir suspėti pasirūpinti savimi, vaikais, visų apranga. Miesto tempas didelis, tad mūsų idėja turėtų padėti sutaupyti laiko.

O idėja labai paprasta. Internetu mamos gali užsisakyti specialų mūsų maišą, kurį atsiunčiame paštu, ir surinkusios į jį kokybiškus jau išaugtus ar dar naujus vaikų drabužius grąžinti mums atgal – visas siuntimo išlaidas padengiame mes. Mamoms pakeliui į darbą tereikia stabtelėti prie pašto terminalo, ir padaryta! Mainais už drabužius mamoms iškart suteikiame virtualių taškų, už kuriuos jau galima įsigyti kitų mamų atsiųstų drabužių. Be to, stengiamės atrinkti tik kokybiškus drabužius ir tik atitinkančių mūsų reikalavimus nuotraukas skelbiame interneto puslapyje.

– O besikapstydama po kalnus drabužių neatimate laiko iš savo mažųjų?

– Kadangi esame keturiese, darbus pasidalijame tarpusavyje. Atlikti visų reikalingų darbų į biurą keliaujame pakaitomis, tad kol kas spėjam viską. Pavyzdžiui, mano mažoji mielai važiuoja kartu su mumis ir padeda. Jai irgi smagu!

– O ar jums pačiai nėra smagiau išeiti su vaikais apsipirkti į miestą? Vaikiškų drabužių parduotuvių sostinėje – ne viena.

– Kas jau kas, bet vaikai tai tikrai nemėgsta rinktis sau drabužių. Jiems tai yra kančia (juokiasi). Vaikams daug smagiau užsiimti kitais reikalais, pavyzdžiui, apsilankyti vaikų žaidimų aikštelėje. Bet turiu prisipažinti, kad man pirkti drabužius vaikams yra lygiai taip pat smagu, kaip matuotis ir pirkti sau. Manau, kad dauguma mamyčių jaučiasi panašiai. Tačiau dėl laiko stokos ir vaikų drabužius jiems dažniausiai perku internetu, tiek naujus, tiek dėvėtus.

– Sakoma, kad vien gerų norų neužtenka, o internetinių drabužių mainų projektų yra jau ne vienas.

– Mes turime ir pranašumą, nes mūsų drabužėliai keliauja iš namų į namus, kvepia buvusių šeimininkų rūpesčiu ir švara. Tai tokie drabužiai, kuriuos norėtume, kad dėvėtų ir mūsų vaikai. Yra ir kitas labai svarbus dalykas, kurio siekiame, – socialinė atsakomybė. Apsikeitimas drabužiais juk turi ir ekologinį aspektą. Maži vaikai juk nenudėvi drabužių, tad išmesti juos gaila. Yra logikos ir prasmės saviesiems mažyliams nepirkti naujų drabužių iš parduotuvės, todėl manau, kad mamos, įsitraukiančios į tokius projektus, yra socialiai atsakingos.

– O jūsų vaikai turi didelę drabužių spintą?

– Vaikų spintos yra tikrai didelės ir tai labai svarbu. Pavyzdžiui, mano vyresnioji dukra šiuo metu jau yra "princesės" amžiaus, tad jai labai patinka puoštis. Juk reikia ne tik kasdienių drabužių, bet ir puošnių suknyčių, baltų pėdkelnių ir panašiai. Berniukų poreikiai ne tokie dideli. Jiems svarbiausia, kad viskas būtų patogu. Vis dėlto galima grįžti prie to, kad visa tai mamoms kelia neką mažiau emocinio džiaugsmo.

– Klausantis jūsų susidaro įspūdis, kad vaikai ir naujas verslas atima visą laiką. Pavyksta kartais su vaikais bent senamiestyje pasivaikščioti? Kur mėgstate keliauti?

– Mes su šeima labai mėgstame aktyvų laisvalaikį, gamtą ir savaitgaliais stengiamės nuo miesto pailsėti. Dabar labai laukiame sniego, kad galėtume išsitraukti slides. O mažoji dukra visada kartu, ant pečių!