Palyginti su kitais regionais, Vilniaus rajone gandralizdžių yra mažiausiai. „Matyt, gandrai labiau mėgsta nutolusias nuo didelių miestų vietoves, nes ten švaresnis oras ir geresnės maitinimosi sąlygos“, - portalui sakė Rytų skirstomųjų tinklų (RST) rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė.

RST duomenimis, nuo 2006 metų Vilniaus rajone iškeltų gandralizdžių yra 75. Daugiausia -  Vilniaus rajone (30) ir Širvintų rajone (28).
 
Jau kelerius metus gandrinių proga bendrovė kelia naujus gandralizdžius, taip rūpindamasi į Lietuvą sugrįžtančiais gandrais.

Praėjusiais metais RST iškėlė 249 naujus gandralizdžius Alytaus, Panevėžio, Utenos, Vilniaus regionuose. Gandralizdžių iškėlimas šiame regione pernai bendrovei kainavo apie 350 tūkst. litų. Nuo 2006-ųjų RST teigia iš viso pastačiusi apie 900 naujų gandralizdžių.

„Dažniausiai iškeliame elektros oro linijų apžiūrų metu pastebėtus lizdus, tačiau kartais gandralizdžius tenka gelbėti gavus gyventojų pranešimus apie sodybose ant oro linijų atramų esančius gandrų lizdus, kurie yra kritiškos būklės ir kelia grėsmę. Šių darbų vykdymas priklauso ne vien tik nuo mūsų pastangų, bet ir nuo finansinių galimybių, nes vieno gandralizdžio iškėlimas kainuoja nuo 500 iki 2000 litų“, - sakė RST Elektros tinklo direktorius V. Žukauskas.

RST atstovas pastebi, jog ant elektros linijų atramų sukrautiems lizdams gresia daug pavojų, nes lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijų atramų viršūnių, šių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai gali užsidegti dėl trumpo elektros sujungimo. Tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai. Be to, tiek besimokantys skraidyti jaunikliai, tiek suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai nutrenkami elektros srovės, kai atsitrenkia į elektros laidus.

Lietuvoje ant elektros oro linijų sukrauti gandralizdžiai skirstomųjų tinklų bendrovės iniciatyva yra perkeliami ant pritvirtintų specialių metalinių atramų, ant šalia specialiai pastatytų stulpų su metaline platforma arba lizdai yra paliekami ant senų oro linijų atramų, o elektros laidai perkeliami ant naujų atramų. Gandralizdžių iškėlimo darbai vykdomi nuo rugpjūčio pabaigos iki kovo vidurio – kuomet gandrai yra išskridę žiemoti. Ornitologų paskaičiavimu apie 90 procentų ankstesnio lizdo vietoje įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų susisuka lizdus ir peri jauniklius.

Pasak Vilniaus universiteto Ekologijos instituto vyresniojo darbuotojo dr. Mindaugo Dagio, gandralizdis yra ilgalaikis statinys, kuris kasmet yra papildomas nauja lizdine medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus, o svoris siekia iki 1,5 tonos. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti siaučiant vėtrai.

VU Ekologijos instituto ornitologų teigimu, pastaraisiais metais pastebimai sumažėjus tinkamų perėti senų medžių, paukščiai priversti krautis lizdus mažiau tinkamose vietose. „Vis daugiau gandralizdžių atsiranda ant elektros oro linijų atramų ar elektros įrenginių, todėl šių gandralizdžių išsaugojimas ir tinkama priežiūra yra itin svarbi visos Lietuvos baltųjų gandrų populiacijos apsaugai užtikrinti”, - sakė dr. M. Dagys.