„Prašymas yra vienas: kokios žmogus bebūtų tautybės, mes neturim jo toleruoti, mes turim jį priimti ir gerbti kaip savo draugą, kaip savo kaimyną, kaip savo artimą žmogų. Ir tada bus visas pasaulis laimingas“, – žurnalistams po Seimo lankytojų centre organizuoto dienai skirto minėjimo kalbėjo jis.

1971 metų balandžio 8 dieną Londone pirmą kartą susirinko Pasaulinis romų kongresas, kurio metu buvo įkurta romams atstovaujanti tarptautinė organizacija „Union Romani Internationale“, o balandžio 8-oji paskelbta Tarptautine romų diena.

„Svarbiausia ką mes turim – mes nepraradom per 2000 metų savo identiteto, savo kalbos, savo tradicijų ir puoselėjam jas iki dabar“, – sakė I. Kvikas.

Minėjime pasisakęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis BNS teigė, kad romų tauta tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje išgyveno labai daug tragedijų, o šiuo metu bendruomenė susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visa šalies visuomenė.

„Tai buvo visuomenės grupė, kuri laikyta atskirtyje, diskriminuota ir nors situacija per pastaruosius 20–30 metų, atrodo, kad yra reikšmingai pagerėjus, skurdo klausimais – ar būsto, ar išsilavinimo – tikrai dar nėra viskas padaryta, kad šita bendruomenė galėtų jaustis oriai“, – kalbėjo parlamentaras.

Kokios žmogus bebūtų tautybės, mes neturim jo toleruoti, mes turim jį priimti ir gerbti kaip savo draugą, kaip savo kaimyną, kaip savo artimą žmogų.

„Akivaizdžiai matosi, kad yra išties didžiuliai kartų skirtumai. Ir romų bendruomenės jaunoji karta tikrai akivaizdžiai daug tampriau, daug stipriau įsintegruoja į lietuviškas institucijas ir jie iš to gali pasiekti didesnės sėkmės tiek sau, kaip individai, tiek bendruomenei“, – pabrėžė jis.

Minėjime dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog jos atstovaujama bendruomenė visada palaikė „labai šiltus santykius“ su romais.

„Stengiamės kiek įmanoma vieni kitus palaikyti (...). Mes iš dalies esame taip vienodai apvilkti kažkokių tai mitų žmonių, kurie su mumis nebendravo, nedraugavo, nematė niekad, bet tie neigiami mitai apie žydus, apie romus, vis dėlto Lietuvoje yra ir jeigu jie nėra atviri, tai jie yra latentiniai“, – kalbėjo ji.

Po renginio Seimo lankytojų centre dalyvių eisena žygiavo iki Neries upės, kur giedojo romų himną. Kiek vėliau žuvusiųjų genocido metu aukų atminimui upe plukdytos gėlės.

Romų genocido atminimo diena rugpjūčio 2 dieną Lietuvoje pažymima nuo 2019-ųjų, Seimo sprendimu ją įtraukus į atmintinų dienų sąrašą.

1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.

2021-ųjų duomenimis Lietuvoje gyveno 2251 romas, beveik ketvirtadalis jų – Vilniuje.