Vilniuje pradėta energijos iš atliekų jėgainės statybos darbai. 70 mln. eurų (apie 240 mln. Lt.) kainuosianti jėgainė, kurios 51 proc. akcijų priklauso bendrovei „Reenergy“, o 49 proc. – bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, darbą pradės 2015 metų III ketvirtyje. Tai antroji tokia jėgainė Lietuvoje. Klaipėdoje veikianti energijos iš atliekų jėgainė pritaikyta suvartoti 250 tūkstančių tonų atliekų per metus, Vilniaus jėgainė bus ženkliai mažesnė – 170 tūkstančių tonų per metus.

„Atliekos pakeis dalį brangių gamtinių dujų, vartojamų šilumos gamyboje, todėl paveiks šilumos kainą Vilniuje. Vilniuje atliekos visų pirma bus rūšiuojamos, o likusios po rūšiavimo bus naudojamos šilumos gamybai. Nereikės kirsti miškų, kad įrengtume naujas sąvartyno sekcijas savo atliekoms, kaip buvo iki šiol“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pradėjus veikti Energijos iš atliekų jėgainei (EAJ) šilumos tarifas mieste gali mažėti iki 10 proc., įgyvendinus TE-3 konversijos į biokurą projektą – apie 25 proc.

Taigi Jočionių gatvėje kuriamas Vilniaus energetinis-ekologijos mazgas netolimoje ateityje leis spręsti ne tik sostinės energetines ir atliekų tvarkymo problemas, bet ir sumažinti šilumos kainą. 

Vilniaus energetikos mazge – Jočionių g. teritorijoje bus statoma net tik Energijos iš atliekų jėgainė, bet ir mechaninio biologinio rūšiavimo gamykla (MBA) (projekto vertė – 120 mln. Lt), taip pat rekonstruota Vilniaus termofikacinė elektrinė (TE-3) bendradarbiaujant su bendrove „Lietuvos energija“, nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinės.

Gamindami energiją atliekas utilizuoja Londonas, Paryžius, Viena, Stokholmas, Berlynas ir daugelis kitų šiuolaikiškų miestų. Jėgainė bus integrali atliekų tvarkymo sistemos dalis, kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį statys Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).

„Reenergy“ direktoriaus  Remigijaus Petreikio teigimu, svarbiausi parametrai, kuriuos būtina užtikrinti diegiant atliekų jėgaines ES šalyse – aukščiausi saugumo ir ekologijos standartai.

„Jau suprojektuota Vilniaus jėgainė bus analogiška veikiančioms modernioms Trondheimo Norvegijoje ir Koldingo Danijoje jėgainėms. Po rūšiavimo likusios atliekos šilumos gamyboje bus vartojamos vietoje žymiai taršesnių gamtinių dujų, todėl moderni jėgainė leis vilniečiams kvėpuoti švaresniu oru“, - sakė R. Petreikis.

Vilniuje pradėjus veikti atliekų jėgainei, dėl mažesnio gamtinių dujų suvartojimo, CO2 išmetimai į aplinką per metus sumažės 90 000 tonų.

Per metus jėgainė suvartos apie 170 tūkst. tonų atliekų. Joms palaidoti prireiktų 22 tūkstančių kvadratinių metrų sąvartyno ploto, iškirsti miškus. Tai prilygsta 3 futbolo stadionų, talpinančių po 50 tūkst. žiūrovų, plotui.

Atliekų naudojimas šilumos gamybai, lyginant su atliekų šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu, leistų sumažinti šių teršalų išmetimus: žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – net 1000 kartų; aplinką rūgštinančių medžiagų – 275 kartų; klimatą šildančių dujų – 10 kartų; vandens telkinių užaugimą skatinančių eutrofikuojančių medžiagų – beveik 2 kartus.

Plačiau apie jėgainę

Nei valstybės, nei ES fondų paramos jėgainės statyboms nebus prašoma. Jėgainė privačiomis lėšomis statoma sklype, kurį UAB „Reenergy“ ilgalaikės nuomos sutartimi yra išsinuomojusi prieš 8 metus, įstatymų numatyta tvarka, Jočionių gatvės teritorijoje.

Moderni energijos iš atliekų jėgainė iškils šalia Gariūnų turgavietės, prie Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės. Jėgainėje pagaminta šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto šilumos tinklus.

Jėgainės techniniai parametrai

• Planuojamas suvartoti komunalinių atliekų kiekis – iki 170 000 t/metus;
• Šiluminė galia – iki 50 MW;
• Iš dūmų rekuperuotos šilumos galia – iki 5 MW.
• Elektra nebus gaminama.