Slenkantis Gedimino kalno šlaitas – tik dalis visų sostinės Kalnų parką kamuojančių bėdų. Bet lėšų visoms sostinės senamiestyje esančioms kalvoms tvarkyti vargu ar atsiras.

Pavojus rezidencijai

Triukšmas dėl Gedimino kalno šlaito, slenkančio nuo liūčių, privertė susirūpinti ir kultūros ministrą Arūną Gelūną. Jis pažadėjo šį klausimą kelti Vyriausybėje ir ieškoti lėšų kalnui tvarkyti, tačiau...

Devynios auklės – vaikas be galvos. Ši patarlė puikiai tinka apibūdinti, kaip iki šiol buvo tvarkoma Kalnų parko teritorija. A.Gelūnas taip pat pripažino, jog norint skirti lėšų Vilniaus senamiestį puošiančioms kalvoms tvarkyti, pirmiausia reikia surasti jų šeimininką.

Gedimino pilies, Bekešo, Stalo, Trijų kryžių – visos šios kalvos iki šiol priklausė Vilniaus apskričiai. Panaikinus apskritis, Kalnų parko teritorija, kaip ir visa valstybinė žemė, atiteko Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau netrukus turėtų pereiti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos žinion.

Direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė tikisi, kad pagaliau išsprendus Kalnų parko priklausomybės klausimą bus galima gauti lėšų tiek kalvoms tvarkyti, tiek prevencinei aplinkosaugai. Iki šiol direkcijai pinigų būdavo skiriama tik administracijai išlaikyti, tad į Kalnų parko bėdas ji tegalėjo baksnoti pirštu.

"Bėdų yra ne tik dėl Gedimino pilies kalno. Visur padėtis tokia pati. Pavyzdžiui, Bekešo kalno belikęs vos trečdalis, dviejų trečdalių nebeturime. Jei būsime atsakingi už Kalnų parką, galėsime prašyti ir lėšų jam tvarkyti", – sakė A.Kasperavičienė.

XVII a. nuslinkęs Bekešo kalno šlaitas užgriuvo jo papėdėje stovinčius medinius pastatus. Dabar toje vietoje įsikūrusi Nyderlandų ambasadoriaus rezidencija. Pasak A. Kasperavičienės, pastaruoju metu kyla grėsmė, kad nelaimė gali pasikartoti.

Gedimino kalnas – svarbiausias

O Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė tikino, kad prastesnė padėtis yra tik Gedimino pilies kalno, kitų kalvų būklė pakenčiama.

"Gal kiek blogesnė Bekešo kalno, tačiau, manau, kiek jo slinko, tiek jau nuslinko. Didesnio pavojaus nebėra", – svarstė V.Karčiauskas.

D.Varnaitė taip pat teigė, kad nėra girdėjusi, jog pavojus grėstų ir kitoms Kalnų parko kalvoms. Tačiau ji pripažino, kad net jei koks nors pavojus ir egzistuoja, didžiausias dėmesys vis tiek bus skiriamas Gedimino pilies kalnui.

"Pirmiausia tvarkysime Gedimino pilies kalną, nes jis yra reprezentacinis Vilnius simbolis. Be to, reikia suprasti, kad šiais laikais lėšų viskam nėra", – sakė Kultūros paveldo departamento vadovė.

Pasak jos, jau vien pasiruošti tvarkyti Gedimino pilies kalną užtruks kelis mėnesius, o dar ilgiau teks laukti, kol prasidės realūs darbai ir paaiškės, kiek jiems reikės lėšų. "Nemažai laiko užtruks, kol surinksime visą informaciją, kuri šiuo metu išbarstyta institucijose", – aiškino ji.

Laiptais nesinori lipti

Apgriuvusiais šlaitais nuo Sereikiškių parko ateinančius lankytojus pasitinka ne tik Bekešo, bet ir Trijų kryžių kalnas. Į jį vedantys laipteliai sutrūniję, užnešti smėliu, nemažos dalies pakopų apskritai trūksta, o jomis lipant tenka saugotis iš abiejų pusių sužėlusių dilgėlių. Šalia tako matyti ir lietaus vandens išgraužti grioviai, kurių pakraščiuose sužėlusios žolės ir krūmynai prašosi dalgio.

"Laipteliai yra tokie, kad jais nesinori lipti, – pripažino A.Kasperavičienė. – Daug žmonių laipioja tiesiog šlaitais, nesupranta, kad privalome saugoti tai, ką turime."

Po kojomis Kalnų parko lankytojams reikia dairytis ne tik todėl, kad ant išsiklaipiusių laiptų galima nusisukti sprandą. Užsižiūrėjus į atsiveriančią Vilniaus senamiesčio panoramą nesunku įminti ir į pakrūmėse besivoliojančias išmatas.

Ne geriau atrodo ir Gedimino kapo kalnas. Papėdėje mėtosi šiukšlės, o šlaitą išvagoję lankytojų praminti takai aiškiai rodo, jog kalvos viršūnę dažnas lankytojas bando pasiekti bet kaip ir pro bet kur.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė sakė, jog ne kartą bandė į Kalnų parko bėdas atkreipti įvairių institucijų dėmesį, tačiau veltui.

"Rašėme krūvas raštų ir savivaldybei, ir apskričiai, savo lėšomis parengėme į kalvas vedančių takų sutvarkymo projektą, rengėme teritorijos tvarkymo talkas", – pasakojo A.Kasperavičienė. Jos vadovaujama direkcija jau buvo uždraudusi ir kelis Kalnų parko teritorijoje planuotus renginius.

Reikės ir archeologų pagalbos

Vis dėlto Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė A.Kasperavičienė abejoja, ar norint tvarkyti slenkančius Kalnų parko kalvų šlaitus pakaks paprasčiau patvirtinti sąmatą ir pradėti darbus.

Jos manymu, kalvų tvarkytojai turės pasitelkti ir archeologus, ir Aplinkos ministerijos specialistus, nes kalvos – ne tik kultūros, bet ir gamtos objektai.

"Tai, jog slenka šlaitai, blogai ne tik, kad netenkame kalvų, bet dingsta ir kultūrinis sluoksnis, prapuola archeologiniai radiniai – įvairūs kirvukai, puodų šukės", – kalbėjo A.Kasperavičienė.

Pasak jos, tvarkant sostinės kalvas reikia ne tik velėna tvirtinti šlaitus, sumontuoti latakus lietaus vandeniui, bet ir įrengti stebėjimo sistemą, kuri leistų vos pastebėjus naujus irimo požymius iš karto reaguoti.