Tuo metu buvęs bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis su bendraminčiais ir užsienyje gyvenančių litvakų finansine parama puoselėja idėją čia atkurti ir Sinagogą, ir biblioteką bei konferencijų centrą ir ragina nugriauti sovietmečiu ant Sinagogos liekanų pastatytos pradinės mokyklos pastatą jau dabar.

„Ateityje, aš net neabejoju, kad to baisaus sovietinio pastato turėtų nelikti, tolimesnėje ateityje ir turi būti arba visiškai atstatyta, ar kažkokiu modernesniu būdu atstatyta sinagoga. Bet artimiausią dešimtmetį, aš manau, kad tai daryti būtų neatsakinga ir nelogiška“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė R.Šimašius, dalyvaudamas pristatant visuomenei buvusios Sinagogos teritorijos sutvarkymo planus.

Savivaldybės pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose teritorijoje greta Žydų ir Vokiečių gatvių numatoma per artimiausius dvejus metus įamžinti čia buvusią Sinagogą bei sutvarkyti Vokiečių gatvę, tačiau kol kas neliesti sovietmečiu pastatyto dabartinės Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos pastato.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektas Vincas Brezgys pristatydamas planus nurodė, kad bus praplečiama Gaono aikštė, ketinama įrengti naują dangą, šiukšliadėžes, suoliukus, sutvarkyti ir išplėsti vaikų žaidimo bei krepšinio aikšteles, Žydų gatvėje sutvarkyti automobilių stovėjimo sistemą, įrengti kelias naujas vietas automobiliams, įdiegti požeminius atliekų konteinerius.

Be kita ko, čia ketinama įrengti stendą su autentiškos sinagogos maketu, svarstoma, kaip pažymėti buvusios Sinagogos ribas - paveldosaugininkai siūlo, kad riboženklio funkciją galėtų atlikti, pavyzdžiui, želdiniai. Ketinama atkurti ir dalį istorinės Žydų gatvės ašinės linijos.

Darbams planuojama skirti beveik 0,7 mln. eurų, juos planuojama atlikti iki 2018-ųjų pabaigos. Savivaldybės atstovų teigimu, projektiniams pasiūlymams parengti jau skirta iki 20 tūkst. eurų.

To baisaus sovietinio pastato turėtų nelikti, tolimesnėje ateityje ir turi būti arba visiškai atstatyta, ar kažkokiu modernesniu būdu atstatyta sinagoga. Bet artimiausią dešimtmetį, aš manau, kad tai daryti būtų neatsakinga ir nelogiška.

Pristatyme taip pat dalyvavęs A.Zabulis sako, kad jo su bendraminčiais įsteigta viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“ vienija verslininkus tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienyje gyvenančius Lietuvos žydus. A.Zabulis sako merui ir jo patarėjams pasiūlęs viziją šioje vietoje ne tik sutvarkyti prieigas, bet ir atstatyti vieną jos frontonų, taip pat Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą ir Mato Strašūno biblioteką. Visa tai būtų daroma Vyriausybės, savivaldybės ir privačių investuotojų, daugiausia - Jungtinių Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos litvakų lėšomis, prieš tai iniciatyva turėtų būti pripažinta Nacionalinės reikšmės projektu.

„Jei po dešimties metų, reiškia - never (niekada - BNS), aš tą dalyką taip traktuoju. (...) Pasiūlymas būtų labai paprastas: prabalsuoti tarybai, kad miestas visų pirma pagalvotų apie tai, kad jei mokykla yra visiškai netinkamoje vietoje, reikėtų priimti sprendimą kelti mokyklą, surasti kitą vietą, panaudoti šį sklypą ir skelbti patrauklius sprendimus, kurie galėtų pritrautkti patrauklius fundatorius iš kitų šalių“, - BNS sakė jis.

Jis taip pat sako dar anksčiau aptaręs idėją su buvusiu premjeru socialdemokratų vadovu Algirdu Butkevičiumi ir ketina apie tai kalbėtis su dabartiniu Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu.

„Aš matyčiau, kad pirmiausia būtų sutvarkyta teritorija, atstatytas tas priekinis Didžiosios Sinagogos frontonas, kad matytųsi tas visas grožis, kuris buvo. Trečias dalykas, yra Gaono namas, kuris taptų tikruoju Gaono muziejumi. Ketvirtas dalykas, tai yra biblioteka, kurioje galėtų atsirasti tam tikro turinio, natūrali jungtis tarp Niujorko ir Vilniaus, vadinamo Šiaurės Jeruzale, kažkuria dalimi, sakykime, simboliškai ji grįžtų į Vilnių, atsirastų, turbūt, didžiuliai turistų srautai (...). Klausimas ne man, bet pažiūrėjus kaip miestiečiui, tai, tarkime, jei atsirastų konferencijų salė ar vieta diskusijoms vienokia ar kitokia tema, tai, manau, tai tik papuoštų“, - aiškino A.Zabulis.

Tuo metu R.Šimašius pabrėžė, kad artimiausiu metu Sinagogos atstatinėti neplanuojama ir netgi ketinama renovuoti jos vietoje esančią mokyklą. Griauti pastatą dabar, mero nuomone, būtų „mažų mažiausiai neatsakinga“, kadangi mokykla galėtų pasitarnauti kaip vaikų darželis, kuriuose vietų trūksta.

„Atnaujinti (mokyklą - BNS) reikia tiek, kad tai būtų adekvatu šioje vietoje, bet ne tiek, kad būtų prarasti pinigai, prarastos lėšos, jei būtų nuspręsta kažką kitą su tuo pastatu daryti“, - svarstė meras.

Meras aiškino, kad po paskutinių susitikimų su Lietuvos žydų bendruomene pastarosios atstovai išsakė nepritarimą pastato griovimui ir Sinagogos atstatymui šiuo metu. Vis dėlto bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sutinka su idėja atstatyti buvusią šventovę ateityje, o pastatas, anot jos, galėtų atlikti muziejaus funkciją.

F.Kukliansky akcentavo, jog pati žydų bendruomenė atstatyti sinagogos niekada neprašė, nors tam ir neprieštarauja.

„Nežinau, kas bus po dešimties metų (...), bet gal ir visai neblogai būtų: ši vieta - istorinė, susijusi su žydų gyvenimu. Ir jei atstatytų sinagogą verčiant ją į muziejų, mes tikrai ją palaikytumėme, bet aš įsivaizduoju, kad tai tikrai yra ilgalaikis projektas“, - sako Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.

Didžioji Sinagoga Vilniuje pastatyta 1633-iaisiais, ant XVI amžiaus sinagogos pamatų. Šią vasarą sinagogos ir kitų ritualinių bei bendruomeninių pastatų liekanas tyrinėjo JAV ir Izraelio mokslininkai - šventovės svarbą žydų bendruomenei jie palygino su Vatikano svarba katalikų pasauliui. Jie taip pat siūlė Lietuvai atidengti dalį liekanų ir eksponuoti jas užsienio turistams, tačiau nepalaikė idėjos atstatyti pačią sinagogą.