Vilniečiai beveik kasdien dalį dienos sugaišta automobilių spūstyse.

„Iki valandos būna. Manau, kad daug, kaip tokiam mažam miestui“, – sakė vyras.

„Kai pikas, tenka pastovėti pagrindinėse gatvėse, tokiose kaip Geležinio Vilko, pusvalanduką kokį“, – teigė kitas vyras.

LNK stop kadras

„Nuo Šeškinės iki oro uosto – apie valandą laiko“, – kalbėjo dar vienas pašnekovas.

Taip pat ir Vilniaus eismo valdymo centras stebi piko metu gan ilgai stovinčius automobilius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Spūsčių trukmė, kurią fiksuojame, kartais siekia 90 ar net 100 minučių. Iki 1,5 valandos fiksuojamos rytinės ar vakarinės spūstys“, – konstatavo Vilniaus eismo valdymo vadovas Aleksej Apanovič.

Vienos Nyderlandų įmonės tyrimas atskleidė, kad spūstys Vilniuje lenkia net tokius Europos didmiesčius kaip Londonas, Paryžius ar Berlynas. Per metus vilniečiai automobilių kamščiuose praleidžia daugiau laiko nei šių didmiesčių gyventojai. Vairuotojai aiškina, kodėl:

„Kodėl Tūkstantmečio gatvėje susidaro spūstis, nors tai aplinkkelis? Dėl vieno mazgo, kuris yra Lazdynuose, ten susidaro spūstys, ten nėra greitėjimo, lėtėjimo juostos, normaliai padarytos infrastruktūros“, – aiškino vyras.

„Šviesoforų sureguliavimas yra klaikus. Nėra žalio koridoriaus“, – vardijo dar vieną priežastį kitas vyras.

Eismo valdymo centras stebi sostinės sankryžas, o esant būtinybei, šviesoforų signalus realiu laiku reguliuoja.

Anot jų, kamščiai dažniau formuojasi dėl pačių vairuotojų kaltės.

„Per vaizdo stebėjimo kameras matosi tokios situacijos, kai tarp automobilių didesni tarpai. Tai reiškia, kad tame tarpe galėtų važiuoti dar du automobiliai ir taip būtų sumažinta spūstis“, – aiškino A. Apanovič.

LNK stop kadras

Laukdami žalio šviesoforo signalo vairuotojai neretai dėmesį nukreipia į telefoną.

„Reakcijos laikas, pajudėjimas iš sankryžos, kai žmogus užtrunka apie 5 sekundes nuo žalio šviesoforo signalo, tai taip ir gaunasi“, – sakė kitas vyras.

Savivaldybės įmonė „Judu“ aiškina, kad spūstis didina iš Vilniaus rajono atvykstantys automobiliai.

„Ir, aišku, prisideda dar mūsų miestiečių kelionės automobiliais, viešasis transportas ir kiti būdai“, – vardijo įmonės „Judu“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Automobilių gatvėse daugėja, o viešasis transportas vilniečiams vis dar nėra patrauklus.

Be viso to, planuojama, kad autobusų bei troleibusų bilietai brangs dvigubai. Brangimas turėtų mažinti automobilių spūstis.

Reakcijos laikas, pajudėjimas iš sankryžos, kai žmogus užtrunka apie 5 sekundes nuo žalio šviesoforo signalo, tai taip ir gaunasi.

„Kartu su viešojo transporto plėtra numatoma plėsti A juostų tinklą, gerinti infrastruktūrą viešajam transportui, kad jis būtų alternatyva pasirinktai kelionei automobiliu“, – kalbėjo Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Spėjama, kad būtent tramvajus Vilniuje padėtų atlaisvinti dalį spūsčių.

„Nes autobusai ir troleibusai negali labai didelio kiekio žmonių pervežti. O visi kiti, automobilių eismą, jeigu pasižiūrėti, tai jis yra gana panašus kaip ir kituose miestuose“, – tikino Vilnius Tech automobilių ir geležinkelių transporto katedros docentas Raimundas Junevičius.

Nors Kauno pavyzdžiu Vilnius neseka ir tramvajaus dar neplanuoja.

„Reikalinga padaryti detalesnes analizes ir skaičiavimus, nes investicijas į bet kokią naują viešojo transporto rūšį reikia pagrįsti“, – teigė įmonės „Judu“ vadovė.

„Eurostato“ duomenys rodo nepatogią tiesą – nuosavu automobiliu besinaudojančių gyventojų skaičius Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje, o viešuoju transportu ar traukiniais – naudojasi bene mažiausias skaičius visame žemyne.