Pasak liberalo Remigijaus Šimašiaus, šis klausimas bus keliamas naujam Seimui.

„Be jokios abejonės, tas klausimas yra nuolat primenamas. Čia yra ir dėl GPM dalies, bet ir investuojant į infrastruktūrą, mes labai aiškiai matome, kad Vilniuje skaičiuojant vienam gyventojui pagal realius poreikius žymiai mažiau tenka nei bet kokiam kitam Lietuvos miestui arba savivaldybei. (...) Čia Vilnius iš tikrųjų yra labai smarkiai vis dar nuskriaustas netgi po Konstitucinio Teismo sprendimo“, - žurnalistams trečiadienį sakė R.Šimašius.

Mes labai aiškiai matome, kad Vilniuje skaičiuojant vienam gyventojui pagal realius poreikius žymiai mažiau tenka nei bet kokiam kitam Lietuvos miestui arba savivaldybei.

„Dėl tos optimalios (GPM - BNS) dalies reikia skaičiuoti detaliai ir žiūrėti, na, bent pusė (surinko GPM - BNS) jei liktų, tai būtų jau gerokai geriau. Nors akivaizdu, kad mes turėtume kalbėti apie tikrą savivaldybių savarankiškumą“, - pridūrė meras.

Konstitucinis Teismas pernai birželį paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. 2016 metų biudžete GPM dalis Vilniui buvo sumažinta 2,05 proc. punkto iki 45,95 proc., tačiau miestas gauna tikslines dotacijas, todėl bendri asignavimai jam padidėjo.

2017 metų biudžeto projekte Vilniui tenkanti GPM dalis sumažinta dar 0,02 proc. punkto iki 45,93 procento.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugsėjį patvirtino Vilniaus miesto ir Vyriausybės taikos sutartį dėl anksčiau neišmokėtos GPM dalies miestui. Vyriausybė miestui per trejus metus perves 55,8 mln. eurų (po 18,6 mln. eurų kasmet) kompensaciją dėl negauto mokesčio, o savivaldybė atsisakė 2012 metais pareikštų reikalavimų grąžinti jai 271,9 mln. eurų.

Pirmoji iš Vyriausybės pagal taikos sutartį gauta GPM dalis savivaldybei pervesta lapkričio pabaigoje, didžioji dalis gautų lėšų (13,66 mln. eurų) buvo skirtaskolai už šilumos ir karšto vandens tiekimą bendrovei „Vilniaus energija“.