VTEK teigia nutraukusi tyrimą, nesant akivaizdžių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad medikas paveikė ar bandė paveikti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro darbuotojos sprendimą paskiepyti jo sutuoktinę nuo COVID-19 ligos.

VTEK tyrė žiniasklaidoje skelbtą informaciją, kad pernai gruodį, dirbdamas minėtame centre, V. Kasiulevičius esą apie sutuoktinės paskiepijimo galimybę teiravosi gydymo įstaigos vadovės.

Aiškintasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo paveikti ar bandyti paveikti su jo privačiais interesais susijusius sprendimus.

VTEK tyrimo metu Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė teigė, kad V. Kasiulevičius pernai gruodžio 27–28 dienomis daug kartų jos teiravosi dėl skiepo nuo COVID-19 jo sutuoktinei. Tačiau VTEK nenustatė tai patvirtinančių žodinių ar rašytinių įrodymų.

Pats V. Kasiulevičius neigė reiškęs tokį prašymą ar bandęs ką nors paveikti priimti tokį sprendimą.

VTEK teigia nenustačiusi, kad jis būtų dalyvavęs priimant sprendimą paskiepyti jo sutuoktinę.

Aplinkybė, kad gydytojo sutuoktinė buvo paskiepyta, VTEK vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas buvo priimtas V. Kasiulevičiaus prašymu arba jam paveikus ar bandant paveikti tokį sprendimą.

Žiniasklaidoje skelbta, kad Lietuvos banke dirbanti Raimonda Kasiulevičienė buvo paskiepyta su pirmaisiais medikais gruodį. V. Kasiulevičius dėl šios istorijos kovą paliko darbą Santaros klinikose, jis tuomet pareiškė pripažįstantis savo kaltę ir prisiimantis „visą atsakomybę“.

Pernai gruodį portalui 15min.lt medikas teigė, kad žmona buvo pakviesta skiepytis kaip savanorė.

Istorijai iškilus į viešumą, Santaros klinikos patvirtino, kad V. Kasiulevičiaus žmona, Santaros klinikose talkinusi skiepijimo komandai, tuo metu buvo įstaigos patalpose ir prašant profesoriui buvo paskiepyta darbo pabaigoje kartu su kitais 57 darbuotojais, iš anksto neįtrauktais į tos dienos skiepijamųjų sąrašus.