Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu gegužės 1 d. Berlyne lauks ne tik įspūdingų krepšinio kovų, bet ir "Žalgirio" direktoriaus Pauliaus Motiejūno, kuris turės atsakyti į daug nemalonių klausimų.

Eurolyga, nuolat sekanti savo klubų finansines ataskaitas, taip pat ir spaudą, žino, kokioje situacijoje atsidūrė vienas ištikimiausių Eurolygos kūrėjų "Žalgiris". J.Bertomeu kviečia P.Motiejūną atvykti pokalbio į Berlyną, kuriame gegužės 1–3 d. vyks Eurolygos finalo ketverto turnyras.

P.Motiejūnas atskleidė, kad "Žalgiris" gali prarasti A licenciją, o tai reiškia, kad Lietuvai vėl liktų tik viena vieta Eurolygoje pagal B licenciją, kurią gautų šalies čempionų ekipa. Ateinantį sezoną "Žalgiris" Eurolygoje dar žaistų pagal senąją tvarką – trejų metų reitingą, o "Lietuvos rytas" – kaip ULEB taurės laimėtojas, tačiau nuo 2010 m., įsigaliojus naujai tvarkai, Lietuva ilgalaikės A licencijos Eurolygoje nebeturėtų.

– Kokios tikitės Eurolygos vadovo reakcijos? – dienraštis pasiteiravo P.Motiejūno.

– Neduos mums A licencijos. Ir jeigu ją atims iš mūsų, daugiau jos niekada negausime. Tai reiškia, kad dviejų Lietuvos komandų Eurolygoje niekada nebus, nebent viena laimės ULEB taurę, o kita – šalies čempionatą.

– Kokią matote išeitį?

– Jeigu įvyktų stebuklas ir staiga atsirastų investuotojas, norintis išgelbėti "Žalgirį". Ne vienus ir ne dvejus metus klubas ieško rėmėjų, bet jų rasti vis sunkiau, o dabar "Žalgiris" apskritai nėra patrauklus rėmėjams, nes niekas nenori skolų dengti. O jeigu viską pradėtume nuo balto lapo, kaip kai kas siūlo, tai bankrutuojame, niekas nebeatgauna pinigų ir lygiai taip pat prarandame Eurolygą, nes turime steigti kitą klubą. Eurolygoje jau nežaistume ir kitą sezoną, nors vietą joje dar turėsime pagal senąjį galiojusį trejų metų reitingą. Turiu pripažinti, kad šiai dienai – tai realiausias scenarijus. Baigiame sezoną, kartu ir senojo "Žalgirio" gyvenimą ir kuriame naują "Žalgirį", kaip panašiai pasielgta su Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubu.

– Tikite, kad naujasis "Žalgiris" kada nors susigrąžintų turėtą šlovę?

– Jeigu atvirai, ne. Juk prarastume visus turėtus rėmėjus, o surasti naujų, nežaidžiant Eurolygoje, stipriausio lygio varžybose, manau, būtų neįmanoma.

– Ir vis dėlto, kokius žingsnius dabar atliekate?

– Pirmiausia bandome kalbėti su bendrovėmis, kurioms esame skolingi, kad nubrauktų skolas. "Sabonio klubas ir partneriai" tai jau sutiko padaryti. Taip pat kalbame su dar keliomis – "Tūta", "Baltic Clipper", "Kausta", kurioms esame nemažai skolingi. Deramės ir su žaidėjais bei jų agentais, kad dar sutiktų sumažinti savo atlyginimus. Galbūt tuomet kažkas pajudėtų, vaizdas pasidarytų šviesesnis...

– Ar to pakaktų kalbantis su Eurolyga?

– Nemanau.

– Grupė Seimo narių paragino Vyriausybę grąžinti "Žalgiriui" dešimties metų senumo 1,9 mln. skolą. Turbūt šie pinigai taip pat gerokai sušvelnintų padėtį?

– Be abejo. Galima pasakyti ir tai, kad ne šiaip sau ilgai kalbėjome ne 1,9 mln. skolą, o apie 5 mln. Nes tuomet pinigų buvo pažadėta ir iš valstybinių įmonių. Tačiau iš jų reikalauti neturime jokio teisinio pagrindo, todėl tų pinigų seniai nebelaukiame. O Vyriausybės pinigų turbūt teisme galėtume reikalauti. Tada pinigai buvo paskirti visiems Lietuvos krepšinio lygos klubams, kad būtų keliamas krepšinio lygis. Ir tada visi klubai, kuriems buvo numatytos lėšos atskira eilute iš Vyriausybės rezervo fondo, jas gavo. Tik "Žalgiris" gavo ne visus jam skirtus 5 mln., o 3,1 mln. Beveik 2 mln., jau nekalbant apie negautą valstybinių įmonių paramą, taip ir liko "Žalgiriui" negrąžinti.

– "Žalgirį" remianti leidinių grupė skelbia, kad jau šią savaitę sulauksite investuotojo. Ar jums žinoma, kas jis?

– Tikrai ne.

Vyriausybės nutarimui – 10 metų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1999 m. balandžio 28 d. Nr. 482

Vilnius

DĖL LĖŠŲ SKYRIMO

Pažymėdama Kauno "Žalgirio" vyrų krepšinio komandos, pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje iškovojusios Eurolygos čempiono vardą ir garsinančios Lietuvą ir jos krepšinio mokyklą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, nuopelnus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Skirti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5 120 000 litų, iš jų:

1 120 000 litų – piniginiams prizams Kauno "Žalgirio" vyrų krepšinio komandai išmokėti (10 žaidėjų, vyriausiajam treneriui ir treneriui – po 80 tūkst. litų, atsarginiam žaidėjui, fizinio parengimo treneriui, gydytojui ir masažuotojui – po 40 tūkst. litų);

4 000 000 litų – Kauno "Žalgirio" vyrų krepšinio komandai pasirengti kito sezono žaidynėms.

Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius

Finansų ministras Algirdas Šemeta