Picos, sumuštiniai, lazanijos, sušiai, tortai, šokoladai – visa tai valgo ir žaliavalgiai? Tie, kurie tuo netiki, kviečiami apsilankyti šeštadienį Rūdninkų skvere vyksiančiame žaliavalgių festivalyje.
Šeštus metus žaliavalgystę propaguojanti Gražina Gum tvirtino, kad žalią maistą valgantis žmogus yra sveikesnis ir energingesnis, tik svarbu visa tai daryti be fanatizmo.
– Kokia yra žaliavalgystės esmė, kam ji reikalinga?
– Kai valgai daugiau žalio maisto, organizmas yra sveikesnis, turi daugiau energijos, nes mažiau jos sunaudoja sunkiam maistui virškinti. Žmogus tampa energingesnis, žvalesnis, turi daugiau optimizmo, gerai jaučiasi, mažiau serga, nešokinėja jo spaudimas. Tai visavertė mityba, nes organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų.
– Bet pagrindą vis tiek turi sudaryti žalias maistas? Gal galite pateikti jo pavyzdžių?
– Labai rekomenduojame į racioną didžiąją dalį įtraukti žalio maisto, statistiškai žmonės labai mažai jo valgo. Mūsų mitybos receptai analogiški tradiciniams. Pavyzdžiui, turime makaronus, bet jie gaminami iš cukinijų ir yra neverdami. Lazanija – jai pagaminti naudojame daržoves, riešutus, sėklas. Turime ir picą, bet nenaudojame keptų papločių, o juos darome iš daržovių bei sėklų ir džioviname. Uždedame kokio saulėgrąžų arba riešutų sūrio. Darome pomidorų sūrį, dar visokių daržovių pridedam. Labai sotūs ir skanūs yra žaliavalgiški sumuštiniai, jų paragavę žmonės sako, kad tikrai ne ką prastesni už įprastus (šypsosi). Mūsų duona džiovinama. Gamindami sušius vietoj ryžių maišome saulėgrąžas su baltuoju ridiku, dedame įvairių daržovių. Tikrai labai skanu.
Teorijos čia daug, bet šios mitybos esmė – kai žmogus pavalgo tokio maisto, labai greit įgauna tą gerą savijautą, nesijaučia mieguistas, nereikia ir kavos.
– O žaliavalgiai kavą vartoja? Ar irgi ją keičiate kuo nors kitu?
– Nėra tokio – vartoji ar nevartoji, kas kaip nori. Čia nėra jokių griežtų ribų. Vieni į savo racioną įtraukia 20, kiti – 30 proc. virto maisto. Kiti žaliavalgiai papildomai dar valgo žalią žuvį, žalius kiaušinius, geria pieną. Svarbiausia – kad tas maistas nebūtų įkaitintas iki 42 laipsnių, nes tada žūsta gyvieji fermentai ir vitaminai.
– Vieni valgo vienus produktus, kiti – kitus, į kokias rūšis skirstomi žaliavalgiai?
– Yra veganai, kurie visiškai atsisako gyvulinės kilmės produktų. Tokia mityba labai tinka žmonėms, gyvenantiems Pietų šalyse. Jiems paprasčiau jos laikytis, nes visus metus turi prinokusių vaisių, daržovių.
Vegetarai į savo mitybą įtraukia pieną. Daugiau mūsų klimato zonai, ypač žiemą, tinkanti žaliavalgystė, kai įtraukiama žuvies, tik, aišku, ji turi būti nekepta, valgomi ir žali kiaušiniai.
– Prakalbote apie žiemą. Šįmet vėlavo pavasaris – kuo maitinosi žaliavalgiai?
– Oi, mes visko esame prisigalvoję (šypsosi). Adaptuojamės prie savo klimato sąlygų. Turime ūkininkę, kuri augina saulėgrąžų daigus, visą žiemą juos dedame į kokteilius, salotas vietoj olandiškų špinatų. Žiemą daugiau vartojame šakniavaisių. Jų yra labai daug, tik esame juos pamiršę. Senovėje žmonės daug jų vartojo: griežčių, kaliaropių, ropių, burokų. Daug vartojame ir fermentuoto maisto – raugintų kopūstų, raugintų burokėlių, darome saulėgrąžų sūrius, sėlenų duoneles. Turime ir žaliavalgiškų tortų, jie labai skanūs. Tik gaminami be miltų, kiaušinių ir be cukraus, nekepami. Cukrų keičiame, pavyzdžiui, datulėmis.
– Ką būtina žinoti žmogui, norinčiam tapti žaliavalgiu?
– Taip taip, čia drastiškų priemonių nereikia. Pereiti prie žaliavalgystės reikia pamažu. Labai geras laikas tai išbandyti yra vasara – birželis, liepa. Norintiems rekomenduočiau pamėginti visą mėnesį maitintis tik žaliu maistu.
Blogai, kad žmonės dažnai fanatiškai į tai puola. Jie nežino nei receptų, nei produktų, ko organizmui reikia, ko ne, būna nepavalgę, junta alkį. Žmogus turi būti pavalgęs, jaustis sotus, čia ne badavimas, ne dieta. Tai yra mityba, tiesiog kitokia. Patartina prieš imantis žaliavalgystės apsivalyti organizmą. Tada nebūna jokių pereinamųjų periodų, žmogus visad gerai jaučiasi.
Naujausi komentarai