Virėjos darbą pradeda šeštą ryto, kad maistą paruoštų kone pusei tūkstančio mokinių ir darželinukų.

„Ir vos vos, tekinom. Kepsnių apie šimtą porcijų, ir vištienos daug, dar nemokami – apie 150 ar 200“, – pasakojo virėja Lina Narkienė.

Ir penkių vaikų mama stoja prie puodų, kad kaip namie gimnazijoje pavalgytų ne tik jos vaikai.

„Mano šiuo metu eina keturi, viena jau studijuoja. Norėjosi, nes vaikai visą laiką eidavo į miestą pirkti submarinų, bandelių, o čia – šiltas, geras maistas, geros kokybės“, – teigė vyriausioji virėja Regina Rimkuvienė.

LNK stop kadras.

Valgytojų Darbėnų gimnazijoje tiek daug, kad virėjos svarsto, ar nereiktų valgyklos plėsti.

„Tikrai daug ateina. Ypač po trečios pamokos pertrauką. Po šitos irgi bus daug – ateis didžiokai valgyti. Mes netgi pirmokams ir antrokams paruošiame stalus atskirai: jie, kai gauna nemokamą maitinimą, sudėliojame ant stalų, tai jie net nestoja bendroje eilėje“, – pasakojo R. Rimkuvienė.

Arbata ir sriuba čia vaišinama. Virėjos sako, kad geriau vaikams likusį maistą išdalyti.

„Seniau nelabai valgydavau, bet dabar valgyti pradėjau, nes pigiau ir skaniau. Dažniausiai valgau blynus su uogiene“, – kalbėjo mokinė.

Maisto kainos gimnazijos valgykloje dabar perpus mažesnės nei buvo pernai.

„Kiaulienos kepsniukas – 1,2 euro, dar atskirai bulvės – 15 centų, daržovės – 20–25 centai, sriuba – 25 centai. Kotletas, ar kalakutiena, ar kiauliena, nuo 60 iki 90 centų. Mėsos patiekalas –  apie eurą“, – paaiškino gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

LNK stop kadras.

Virėjos aiškina, kaip taip pigiai mokinius pamaitina.

„Čia nėra verslas. Už kiek gauname – tiek parduodame. Yra antkainis 30 proc. Mums algų nereikia mokėti – moka valstybė, dėl to ir kainos mažesnės“, – aiškino R. Rimkuvienė.

Kad vaikus maitins ne tiekėjo įmonė, o maistą gimnazijoje ruoš virėjos, nutarė pati Darbėnų bendruomenė.

„Tai pats geriausias eksperimentas, koks tik galėjo būti Darbėnuose. Tiek Darbėnų gimnazija, tiek moksleiviai, tiek tėveliai jau seniai prašė ir norėjo, kad būtų maitinimas – kad pati mokykla gamintų maistą ir maitintų vaikus“, – džiaugėsi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau nei dešimt metų maistą į gimnaziją vežė tiekėjai.

„Kas parodo, kad čia yra skanu, kad čia gera – nebėra miestelyje eilių einančių į parduotuves. Ir miestelio šiukšlinės tuščios. Jeigu anksčiau buvo pilnos traškučių pakelių ar sumuštinių“, – komentavo S. Litvinienė.

Pildant darbėniškių norą, valgykla gimnazijoje įkurta per du mėnesius. Išsikraustę tiekėjai paliko tuščias sienas, tad virtuvę teko iš naujo įrengti. Iš Kretingos rajono biudžeto tam buvo skirta 150 tūkstančių eurų.

„Tai yra pirmoji kregždė. Dar yra trys ugdymo įstaigos pareiškusios norą, kad nori maitinti savarankiškai. Jos įtrauktos į strateginį planą. Planuojant biudžetą ir strateginio plano pakeitimus bus nuspręsta, kurią mokyklą ir kaip galėtume toliau paremti – kokia tendencija“, – aiškino Kretingos savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.

Prie savarankiško maitinimo grįžta vis daugiau Lietuvos mokyklų. Radviliškio rajone dar pernai iš privatininkų perimtos visų mokyklų valgyklos. Maistas vaikams atpigo, valgančiųjų atsirado keliskart daugiau.