Žlunganti Vilniaus savivaldybės oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo toliau veikti, padidinus jos kapitalą, sako buvęs Vilniaus meras ir bendrovės įkūrimo iniciatorius Artūras Zuokas. Anot jo, sprendimas nutraukti bendrovės veiklą yra politinis.

Sprendimas – politinis

„Aš nepateisinu šito sprendimo. Tai yra grynai politiškas sprendimas. (...) Tačiau būtent dėl politinių motyvų Remigijus Šimašius (dabartinis miesto meras - BNS) atsisakė šitą sprendimą (įstatinio kapitalo didinimo - BNS) teikti tarybai, todėl verslo planas yra nevykdomas“, - žurnalistams penktadienį sakė A.Zuokas.

Anot jo, jei bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas, kaip numato penkerių metų verslo planas, bendrovė nebūtų žlugusi. Be to, teiginius, kad bendrovė per metus patirdavo maždaug apie 10 mln eurų nuostolių, A Zuokas vadina „nekompetencija, visišku reikalo nesupratimu arba tiesiog melavimu“.

Buvęs meras pridūrė, kad R.Šimašius esą pritarė „Air Lituanica“ kapitalo didinimui 800 tūkst. eurų - sprendimas buvo patvirtintas dar praėjusios tarybos, tačiau kapitalas nebuvo padidintas.

„Sunku man atsakyti. Griauti yra populiariau šiandieną Lietuvoje nei kurti. (...) Aš manau, šiuo atveju Remigijus Šimašius tiesiog nematė reikalo tam skirti dėmesio ir tęsti „Air Lituanicos“ veiklą“, - kalbėjo A.Zuokas.

Jo teigimu, vis dar yra du potencialūs investuotojai, norintys prisidėti prie „Air Lituanicos“ veiklos, su jais esą deramasi.

Būtų išgelbėję investuotojai

Žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo būti išsaugota, jei būtų susitarusi su potencialiais investuotojais, sako susisiekimo ministras. Rimantas Sinkevičius atskleidė, kad tarp galimų investuotojų buvo bendrovės „Air Baltic“ ir „Estonian Air“, todėl jis apgailestavo, jog nepavyko sukurti bendros trijų Baltijos šalių oro bendrovės.

„Nėra labai malonus įvykis, mes tikėjome ta kompanija, kad ji sugebės pritraukti investuotojus, kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis ir išvystyti šitą veiklą. (...) Ar buvo galima išvystyti iki nacionalinio lygmens vežėjo? Manau, jei būtų kooperuotasi tarp trijų Baltijos valstybių ir būtų investuota, tai, matyt, tokią kompaniją galėjome turėti. Apgailestaujame, kad nebuvo rastas investuotojas ir nebuvo apjungtos trijų Baltijos šalių rinkos“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

Pasak jo, tarp potencialių investuotojų į „Air Lituanica“ buvo „Air Baltic“ ir „Estonian Air“.

„Pasiūlymų įmonė turėjo ir ne vieną, kiek man žinoma, tris ar keturis. Arba nesusiderėjo dėl sąlygų, arba lėmė kitos ekonominės sąlygos. (...) Vienas iš jų - „Air Baltic“, kitas - Estijos kompanija. Šitos dvi buvo realios. Buvo vedama šneka ir su tam tikrais investuotojais iš Pietų Afrikos“, - sakė R.Sinkevičius.

Ministro teigimu, reguliavimas yra pakankamas, kad „Air Lituanicos“ nežlugtų.

„Manau, reguliavimo aplinka yra pakankama. Suprantama, kad nuo nulio pradėti kompaniją ir tikėtis, kad per metus ar du ji bus pelninga, matyt, neverta. Egzistuoja dar vienas aspektas - kompanija turi būti siekianti pelno, bet nors kompanija dirbo nuostolingai, tam tikra ekonominė grąža valstybės mastu buvo“, - sakė susisiekimo ministras.

Žlugimą buvo galima numatyti

Vilniaus savivaldybės įkurtos oro bendrovės „Air Lituanica“ žlugimą buvo galima numatyti, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai, kad bendrovė nerado strateginio investuotojo, parodė ir jos perspektyvas rinkoje.

„Manau, kad čia toks labai realus scenarijus buvo, vertinant tai, kad nuo pat veiklos pradžios jos veikė nuostolingai ir kiekvienais metais tas nuostolis vis didėjo. Galima trumpuoju laikotarpiu finansuoti iš biudžeto, bet turime atsiminti, kad pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę tai yra nelegali veikla, ir anksčiau ar vėliau būtų tekę susitaikyti su baudomis“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, įmonė nebuvo perspektyvi, nes nesugebėjo sudominti investuotojų: „Man labai geras indikatorius įmonės sveikatos ir jos perspektyvos, kad nepaisant didelių pastangų, nebuvo rasta investuotojo, kuris norėtų čia įdėti bent vieną eurą“.

N.Mačiulio teigimu, jeigu savivaldybė ir būtų toliau finansavusi „Air Lituanica“, ši negalėjo garantuoti pelningos veiklos.

„Nėra jokių garantijų, kad avialinijos pradėtų veikti efektyviau, vykdytų pakankamai skrydžių ir sugebėtų nugalėti konkurentus ir būtų nenuostolingos. Galima projektuoti ir planuoti, bet patirtis rodo, kad jokios avialinijos Lietuvoje nesugebėjo veikti pelningai. Na, prielaidų, kad šį kartą būtų kitaip - nežinau, iš kur jas būtų galima ištraukti“, - aiškino ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, „airBaltic“ sprendimas perimti dalį skrydžių yra teigiamas žingsnis.

„Šis scenarijus, kurį dabar matome Lietuvoje, kad trumpuoju laikotarpiu - artimiausią savaitę - „Air Baltic“ perima skrydžius, palieka vilties, kad „Air Baltic“ vykdys skrydžius tiesiogiai į kitas sostines ir toliau“, - sakė jis.

Ekonomistas tikisi, kad ateityje „Air Baltic“ glaudžiau bendradarbiaus su Lietuva ir taps regionine bendrove, užtikrinančia susisiekimą tarp Vilniaus ir kitų Europos sostinių.

„Jeigu būtų ieškoma tampresnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Latvijos, gal net ir Estijos, vykdant skrydžius, mes galėtume matyti skandinavišką modelį - aš matau labai daug prielaidų tam, bet reikia ir Lietuvos iniciatyvos“, - teigė N.Mačiulis.

Nuostolių kamuojama „Air Lituanica“ penktadienį pranešė, kad nuo šeštadienio atšaukia visus skrydžius. Dalį jos keleivių 8 dienas skraidins „Air Baltic“, o dėl tolesnių skrydžių turėtų paaiškėti vėliausiai pirmadienį.

„Air Baltic“ jau yra nukentėjusi nuo anksčiau bankrutavusios Lietuvos oro bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ - areštuotas 200 mln. litų (58 mln. eurų) vertės jos ir Rygos oro uosto turtas.

Lietuvos ekspertai yra nustatę, kad 2004-2008 metais dėl „airBaltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų „flyLAL“ patyrė 150 mln. litų nuostolių. 2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.