Mirusiesiems pagerbti skirtą ilgąjį savaitgalį žmonės nuo ankstaus ryto lankė kapus. Ir ne vien artimųjų. Nemažai žmonių degė žvakes Drąsiui Kedžiui atminti.

Apsilankė ir prie statulos

Saulėtą Visų šventųjų dienos rytą ant Kauno marių kranto Šlienavoje plazdeno ne viena išvakarėse uždegtų žvakių liepsnelė. Baigusias degti keitė naujos – jas nešė vietiniai ir iš toliau atvykę žmonės, jautę pareigą pagerbti D.Kedį ten, kur rastas jo kūnas. Čia stovi trys mediniai kryžiai ir dvi skulptūros. Mirusiojo pagerbti atėję žmonės buvo susikaupę ir nekalbūs.

Kaunietė Onutė, per ankstesnes dvi dienas aplankiusi savo artimųjų kapus, nusprendė aplankyti šią vietą vedama smalsumo. Moteris prisipažino nesanti nei D.Kedžio šalininkė, nei priešininkė. Jai tiesiog norėjosi savo akimis pamatyti pastatytą statulą – baltą angelą. Onutė žvakės neatsinešė, nes, jos nuomone, tai nėra ta vieta, kur reikėtų ją degti.

Jonučių kapinėse, prie pagrindinio tako supiltas D.Kedžio kapas traukė ne vieno praeivio dėmesį – ant jo plazdeno kur kas daugiau žvakių nei ant aplinkinių kapaviečių. Dažnas stabtelėdavo ir susimąstydavo, vyresnio amžiaus moterys pašnibždomis meldėsi, vaikai klausinėjo: "Kas čia palaidotas? Tas, kurį rodė per televizorių?"

Visų šventųjų dieną vienas kitas žmogus, aplankęs savo artimųjų kapą Jonučių kapinėse, degė žvakę ir D.Kedžiui. Žvakei pastatyti reikėjo ieškoti laisvos vietos – didžiąją dalį kapo klojo gėlės ir spygliuočių šakos.

Šalininkai rinkosi vakare

Pagerbti D.Kedžio atminimą jo šalininkai buvo kviečiami vakar vakare. "Kviečiame prie kapo. Prie to žmogaus kapo, kuris žinojo, kad bus nužudytas, jei tęs kovą, bet kovojo. Prie Drąsiaus kapo. Prie Tėvo kapo..." – teigiama kvietime.

D.Kedžio šalininkai Vėlinių žvakutes uždegė ir Šlienavoje, ant Kauno marių kranto, kur balandžio 17 d. rastas beveik septynis mėnesius teisėsaugininkų nesėkmingai ieškoto D.Kedžio kūnas.

Ne taip gausiai gėlėmis ir žvakėmis buvo nuklotas vasarą neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio su ta pačia byla siejamo Andriaus Ūso kapas Zapyškio kapinėse. Prie medinio kryžiaus plazdeno tvarkingai išdėliotos kelios dešimtys žvakių, kapą puošė gyvos chrizantemos. Besiplečiančių kapinių pakraštyje supiltas kapas neišsiskyrė iš kitų.

Paminklas teisėjui – širdyse

Pernai spalio 5 d., kaip įtariama, nuo D.Kedžio paleistos kulkos žuvusio teisėjo Jono Furmanavičiaus artimieji rinkosi jo tėviškėje. J.Furmanavičius palaidotas Prienų rajone, Stakliškių kapinėse.

"Kai širdyje – liūdesys ir skausmas, nesinori jokių ypatingų paminėjimų. Tiesiog susirinksime prie brolio kapo", – važiuodama iš Kauno į Prienus kalbėjo J.Furmanavičiaus sesuo Regina. Moteris sakė gėlėmis papuošianti tragiškai žuvusio brolio kapą, uždegsianti žvakeles ir taip jį paminėsianti.

Regina anksčiau yra minėjusi, kad paminklą žuvusiajam artimieji yra pastatę savo širdyse. A.Furmanavičius, kaip pasakojo moteris, buvo kuklus žmogus, nemėgo didingų postamentų, todėl artimieji nepuolė keisti ar statyti jam naujo paminklo.

Daugiau kaip prieš metus nušauto teisėjo atminimą Kauno apygardos teismo teisėjai ir darbuotojai pagerbė jo žūties metinių dieną. Mirusiųjų pagerbimo šventėms teismas neorganizavo jokio oficialaus paminėjimo.