Tik ką paleistas iš sulaikymo G. Danėlius interviu telefonu BNS teigė vykdęs teisėtą advokato veiklą ir tiesiog pranešęs apie galbūt neteisėtus STT kriminalinės žvalgybos pareigūno Renato Martišiaus veiksmus Nacionalinio kraujo centro byloje.

– Jūs jau paleistas, kaip suprantu?

– Na, taip.

– Ką apskritai manot apie šitą tyrimą?

– Vienu sakiniu mintis dar nėra susigulėjusi, bet manau, kad pats įtarimas ir taikytos priemonės yra nepagrįstos.

– Kodėl?

– Dėl to, kad aš kaip advokatas vykdžiau savo teisėtą advokato veiklą, neviršijau advokato įgaliojimo, tai nemanau, kad turėčiau dėl savo profesinės veiklos vykdymo būti persekiojamas baudžiamąja tvarka.

Vienu sakiniu mintis dar nėra susigulėjusi, bet manau, kad pats įtarimas ir taikytos priemonės yra nepagrįstos.

– Kalba eina apie informaciją apie STT pareigūną, kokia ta informacija?

– Tai yra galimas STT pareigūno susirašinėjimas „Viber“ (šifruotų pokalbių - BNS) programėle su kolegomis, iš kurių seka, kad tas pareigūnas leidžia sau prieš posėdį užeiti į kabinetą pas teisėją ir padaryti poveikį dėl įtariamojo suėmimo, taip pat apie atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus praneša galimam tos kriminalinės žvalgybos užsakovui Latvijos verslininkui.

Tokia informacija man, kaip gynėjui, atrodė reikšminga ir aktuali pateikti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Tą bandžiau padaryti – parodžiau tyrėjai, manimi nepatikėjo. Formaliai nepatikėjo, bet pasirodo, kad patikėjo ir vietoj to, kad priimtų šitą informaciją ir ją vertintų visu rimtumu, pradėjo baudžiamąjį persekiojimą mano atžvilgiu.

– Jūs pateikėt informaciją tyrėjai, ne vadovui Žydrūnui Bartkui?

– Ne, ne Bartkui. Aš su ponu Bartkum nesu bendravęs ir manau, kad ponas Bartkus turės tvirtybės paneigti, kad aš esu jį šantažavęs, nes šito pono aš nesu matęs šiais metais, apskritai aš nesu niekaip su juo bendravęs.

Tai jeigu jis teigė, kad aš jį šantažavau, tai ponas meluoja ir turėtų tai paneigti.

– Na, jis šito neatskleidė.

– Po to, kai jūs atskleidėt pavardes, jis pasakė, kad „advokatai“, tai netiesiogiai jis apkaltino mane, taip pat netiesiogiai turės ir paneigti.

– O kada jūs pateikėt tą informaciją tyrėjai?

– Tyrėjai Vilijai Kerbelienei aš pateikiau tą informaciją, jeigu neklystu ir neapsirinku datose, tai turėtų būti vasario 19 diena.

– Kokia buvo reakcija iš pradžių?

– Reakcija pradžioje buvo, kad „aš pranešiu vadovybei“, sakau – labai gerai, tačiau po to, kai paklausiau, ar pranešė vadovybei, tyrėja man pamelavo, kad nepranešė, nors iš tikrųjų pranešė ir vietoj to pradėjo mano baudžiamąjį persekiojimą.

– O kaip ta informacija apskritai pateko pas jus?

– Aš ją gavau vykdydamas savo kaip advokato pareigas.

– Kaip suprantu, iš kažkokio vidinio šaltinio?

– Advokatui yra leidžiama bendrauti su žmonėmis, rinkti informaciją, jeigu jis nenaudoja proceso prievartos priemonių, tokių aš tikrai nenaudojau.

– Po viso to, kai gavote informaciją, ar laikėtės tų procedūrų, numatytų tokiais atvejais, įtariant pareigūnų pažeidimus? Kokios tos procedūros?

– Apie galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus pranešiau ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei V. Kerbelienei.

– O negalvojote informuoti kitų institucijų – prokuratūros, policijos?

– V. Kerbelienė mane patikino, kad praneš vadovybei. Matot, aš taip suprantu, tai pakankamai jautri informacija, tai ją ir pateikiau.

Aš vėlgi galiu pasakyt, kad kaip advokatas, manau, padariau tinkamiausią veiksmą, nes kreidelėmis Daukanto aikštėje aš nerašinėsiu, nes ne tam yra advokato veikla.

Pateikiau tai institucijai, kuri atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kurioje tebėra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

– Sakote, kad ten yra susirašinėjimas „Viber“ programėle, koks konkrečiai jo turinys?

– Aš, žinot, nenoriu jo viešinti, tik tas aplinkybes, kurias jums paminėjau. Sakiau, kad STT pareigūnai džiaugiasi tuo, kad galėjo užeiti pas teisėją, paveikti, kad jis paskirtų suėmimą.

STT pareigūnas su kitu kolega tariasi dėl galimo to kriminalinės žvalgybos tyrimo užsakovo, Latvijos verslininko galimo kadrinio KGB agento informavimo, va tokie reikalai.

– O kas tas Latvijos verslininkas?

– Aleksandras Cesas, kurio KGB darbuotojo pažymėjimo kopiją taip pat esu pateikęs V. Kerbelienei.

– O toje informacijoje yra kažkokių privačių duomenų toje informacijoje? Buvo gandų, kad ir apie Ž. Bartkų ten eina kalba?

– Aš to, žinokit, nežinau, negaliu komentuoti jūsų nuogirdų.

– Ar tiesa, kad tuos veiksmus atliko kriminalinės žvalgybos pareigūnas Renatas Martišius?

– Taip. Aš taip įtariau. Po to, kai gavau pranešimą apie tyrimą, esu tuo tikras, nes būtent V. Kerbelienė man ir patvirtino, kad tai yra Martišiaus susirašinėjimas ir dabar tai patvirtino man pateikti įtarimai.

– Kokius pažeidimus padarė R. Martišius?

– Aš manau, tai yra tik mano kuklus įsitikinimas, kad STT agentui nedera vaikščioti pas teisėjus įtikinėjant, kad reikia vieną ar kitą asmenį suimti ir manau, kad tikriausiai nedera informuoti apie atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų civilių, ne Lietuvos Respublikos asmenų, dar be to galimai ir turinčių interesą dėl kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo sėkmės.

Kitaip tariant, bendras vaizdas gali būti toks, kad STT pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam.

Latvijos verslininkas buvo suinteresuotas, kad ta rinka būtų atimta iš Lietuvos verslininko ir jis tą pasiekė STT rankomis.

– O kaip tai susiję su jūsų ginamu verslininku Antanu Petrošium?

– Tiesiogiai.

– Kaip suprantu, sakote, kad STT padarė taip, kad jis nukentėtų?

– Tikrai taip.

– O jūsų ginamasis A. Petrošius bendravo su R. Martišium?

– Esu įsitikinęs, kad ne. Ta prasme, kuriuo metu?

– Ar apskritai bendravo su R. Martišium, vykstant tai bylai ar pastaruoju metu?

– R. Martišius ir atliko kriminalinės žvalgybos ir visokius kitokius įmanomus veiksmus A. Petrošiaus atžvilgiu.

– O kokie buvo tie veiksmai?

– Aš jau minėjau – kriminalinės žvalgybos ir visokie kitokie. Tokie kaip atsivežimai į STT pokalbiams neformaliems.

– O buvo keliamos kažkokios sąlygos iš jų pusės A. Petrošiui dėl šitos bylos?

– Čia toks labai tolimas klausimas, šito negaliu pakomentuot.

– O apskritai, kaip įmanoma, kad tokia informacija patektų pas advokatus?

– Jūs nuoširdžiai galite to paklausti R. Martišiaus, jis jums galėtų paaiškinti – ar jis darė kriminalinės žvalgybos kombinaciją, ar jis darė provokaciją, ar dar kažką jūs jo galite paklausti.

– Kitaip sakant, STT bandė paveikti Lietuvos verslininką, jūsų ginamąjį A. Petrošių ir perskirstyti rinką Latvijos verslininko naudai?

– Ne bandė, jie tą ir padarė.

– Bet ta byla, ikiteisminis tyrimas dar vyksta.

– Taip, bet Lietuvos verslininkas jau, tarkim, šiai dienai eliminuotas iš tos rinkos STT pagalba.

– O jūsų ginamasis, jam vis dar pareikšti įtarimai?

– Tikrai taip.

– O koks buvusios Nacionalinio kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės vaidmuo?

– Man būtų sunku komentuoti, ten yra to atskiro ikiteisminio tyrimo klausimas. Tas ikiteisminis tyrimas nėra pasibaigęs. Mano galva, tas ikiteisminis tyrimas neturėjo perspektyvos. Gal dabar šitas kilęs ažiotažas ar šituo kilusiu ažiotažu bus bandoma sustiprinti ikiteisminį tyrimą.

– O kaip jūsų manymu turėtų dabar elgtis STT?

– Negaliu jiems dalinti patarimų, nes asmenys jautrūs, gali palaikyti grasinimu. Bet bent jau paprasto Ž. Bartkaus atsiprašymo, tai būtų orus veiksmas. Kaip ir Vilijos Kerbelienės atsiprašymas, tai būtų pakankamai orus veiksmas.

– V. Kerbelienė yra tyrėja?

– Ji tyrėja, ji sąžiningas žmogus, kadangi yra truputį pamelavus, tai galėtų ir atsiprašyti. (...) Ji man melavo, kad neperdavė informacijos. Mes sutarėm, kad ji informaciją perduos vadovybei ir man melavo, kad to nepadarė.

Ji sąžiningai iš tikrųjų vadovybei perdavė, bet tiesiog po to pagalvojo, kad visai prasminga yra apgauti elementarų advokatėlį. Tik tiek.

Aš tikrai nesu beprotis, aš tikrai Ž. Bartkaus nešantažavau.

– O kaip jūs manot, kaip tai paveiks jūsų kaip advokato vardą?

– Nežinau, aš asmeniškai jaučiu, kad man tikrai yra padaryta didelė reputacinė žala ir didelis reputacinis smūgis man.

Yra apmaudu ir gėda, pirmiausia, aišku, prieš žmoną ir šeimos narius. Aš suprantu, kad jie turėjo nukentėti dėl to, kokiame kontekste buvau minimas, kaip galimas šantažuotojas Ž. Bartkaus.

Aš tikrai nesu beprotis, aš tikrai Ž. Bartkaus nešantažavau. Noriu, kad tikrai įsidėmėtumėt. Nesu beprotis ir nesu nusikaltėlis, kad šantažuočiau Bartkų. Ir jis nevertas to.

Manau, kad žala padaryta, nežinau ar aš ją galėsiu kažkaip atitaisyti. Nežinau. Manau, kad gal tos žalos atitaisymui kažkiek padės ir patys STT.

– O jūs planuojate kreiptis į teismą dėl viso šito?

– Žinokit, reikia apmąstyti. Štai dabar aš buvau paleistas pažeidus įstatyme ir Konstitucijoje numatytą laikino sulaikymo terminą. Tokie smulkūs dalykai, bet tiesiog. Aš juos žinojau kaip advokatas, dabar patyriau kaip ir kitą procesinį statusą turintis asmuo.

– Tiesiog per ilgai jus laikė?

– Na taip, tiesiog nespėjo paleisti per įstatyme numatytą laiką. Tik tiek. Smulkmena, bet vis tiek ne mano naudai.

– O jums, tiesa, paskyrė švelnesnę kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti?

Taip, tai normali kardomoji priemonė.

– Ačiū jums.

***

BNS primena, kad įtarimai Nacionalinio kraujo centro byloje pareikšti dviem įtariamiesiems – „Solis Tribus“ akcininkui A. Petrošiui ir buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei J. Bikulčienei.

Naujausiais duomenimis, A. Petrošius įtariamas padėjimu piktnaudžiauti, o J. Bikulčienė – piktnaudžiavimu.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.

Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.