Ji ketvirtadienį duoda parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Tuometinė viceministrė pasakojo klaususi V. Zimnicko, ar gavo pasiūlymą iš „Profarmos“.  Paaiškėjo, kad ši įmonė testus pristatytų vėliau, nei reiktų.

„Palauk, dar vienas dalykas – dėl kainos, 10 mln. eurų, aš bijau pasirašinėti tokias sutartis tiesioginių derybų būdu“, – V. Zimnicko žodžius prisiminė L. Jaruševičienė.

Palauk, dar vienas dalykas – dėl kainos, 10 mln. eurų, aš bijau pasirašinėti tokias sutartis tiesioginių derybų būdu.

Vėliau duodama parodymus ji teigė, jog su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), testų kaina būtų siekusi 12 mln. eurų.

Ji teismui pasakojo tada paskambinusi buvusiam premjero patarėjui Lukui Savickui.

„Aš nepriiminėjau sprendimų, aš buvau tik informacijos perdavėjas“, – tikino kaltinamoji.

L. Jaruševičienė aiškino teismui apie testų įsigijimo aplinkybes ir tuomet vykusias derybas, ketinamų įsigyti testų kiekius ir jų kainas, valstybės tarnautojų pokalbius.

Pasak jos, „Profarmos“ direktorė Edita Mištinienė pareiškė, kad užsakymas rezervuojamas, kai apmokėjimas įvykdomas 100 procentų.

Vėliau, pasak kaltinamosios, į  jos elektroninį paštą „įkrito du pasiūlymai iš „Profarmos“.

Ji sakė vėl skambinusi L. Savickui, persiuntė „Pro Aris“ ir „Profarmos“ pasiūlymus, buvo svarstoma, gal nepirkti didelio kiekio, buvo keliamas ir kokybės klausimas.

„Profarma“ siūlė patikrintus testus, ji turėjo sąlygas patikrinti juos“, – teigė J. Jaruševičienė.

Buvo nuspręsta pirkti 510 tūkst. vienetų testų, o kitus pusę milijono – iš kito tiekėjo. Pasak eksviceministrės, L. Savickas pareiškė, kad tai ne jo lygmens sprendimas, jį reikia derinti su Vyriausybe.

L. Jaruševičienė sakė vėl susisiekusi su V. Zimnicku, pasakė, jam, kad „imame ne 12 mln. eurų, o 6 mln. eurų testų užsakymą“. Buvo nuspręsta į sutartį įrašyti sąlygą, kad per dvi dienas pinigai turi būti grąžinti, jeigu laiku neatvyksta testai.

Anksčiau gruodį įvykusiame posėdyje sveikos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog per derybas įsigyjant teistus elgėsi teisėtai, kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras L. Savickas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.