Tokį sprendimą teismas priėmė toliau nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje E. Švenčionienė, Kazimieras Juraitis ir Valerijus Ivanovas kaltinami dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
„Teismas nusprendė netenkinti prašymo“, – posėdžio metu sakė teisėjas Mindaugas Povilanskas.
Pasak jo, tarp prokuroro surašytų kaltinimų nėra punktų dėl šmeižimo, netinkamų pasisakymų prieš Lietuvą, tad ir tai vertinanti ekspertizė nėra būtina.
Prokuroras Redas Savickas siūlė atmesti E. Švenčionienės gynėjos prašymą, teigė, kad prie jo galima bus grįžti kaltinamajai duodant parodymus.
Prašymą pateikė E. Švenčionienės gynėja Svetlana Naidenko, ji prašė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistė įvertintų įvairius E. Švenčionienės interviu Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidoje.
„Būtina atlikti ekspertizę, (...) ar tai dezinformacija, ar nuomonė“, – kalbėjo S. Naidenko.
Su savo gynėjos prašymu sutiko ir E. Švenčionienė.
„Manau, kad tai yra būtina mano gynybai“, – teigė kaltinamoji.
Klausėsi pokalbių telefonu
Trečiadienį vykusio posėdžio metu perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašai, kuriuose girdimi Erika Švenčionienė, už šnipinėjimą Rusijos naudai kalintis Algirdas Paleckis, jo bendražygis Edikas Jagelavičius, Kazimieras Juraitis, E. Švenčionienės interviu Rusijos televizijai.
Dalis pokalbių buvo rusų kalba, E. Švenčionienė prašė garsiai skaityti jų vertimą, kadangi, jos teigimu, garso įrašai nekokybiški, negalima suprasti, kas šnekama.
„Mano viena ausis negirdi, galiu pažymą atnešti. (...) Noriu, kad visi žmonės čia susirinkę girdėtų, spauda, kuri gali būti apgauta“, – teisme kalbėjo kaltinamoji.
Pasak teisėjo M. Povilansko, teismas grįš prie šio E. Švenčionienės prašymo įrodymų tyrimo pabaigoje.
Kaltinamoji teigė nesuprantanti, kodėl dalis pokalbių pridėti prie bylos medžiagos.
„Labai įdomus posėdis. Sėdime, klausome pokalbių. Girdėjote apie vyną, apie Paleckį, apie valiutos kursus, kaip pasikeisti pinigus kitose šalyse. Aktuali informacija, manau, reikalinga Lietuvos žmonėms“, – posėdžio pertraukos metu žurnalistams sakė E. Švenčionienė.
Pasak jos, vienas iš pokalbių su K. Juraičiu, transliuotas posėdžio metu, vyko bylą jau nagrinėjant teisme.
„NATO NA***J“
M. Povilanskas patikslino, kad įrašas yra 2022-ųjų spalio 6-ąją, o teismas bylą atvertė 2024-ųjų vasarį.
E. Švenčionienė teisme pasirodė su marškinėliais, ant kurių užrašyta „NATO NA***J“.
„Aš prieš bet kokį smurtą, prieš karą. Ir mano šalis yra kariniame NATO bloke. Aš protestuoju prieš savo šalies buvimą kariniame NATO bloke. Mes norime taikos“, – teigė ji.
Kaltinamoji pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais jai gali kilti kliūčių dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dukrai po operacijos reikės priežiūros.
„Bus trys ar keturi mėnesiai, kada aš negalėsiu išeiti iš namų. Aš neturiu nei globos, nei slaugos, nieko. Aš negalėsiu čia atvykti. (...) Tikrai negalėsiu (dalyvauti posėdžiuose – BNS), aš neturiu kam jos palikti“, – kalbėjo E. Švenčionienė.
Posėdžio metu nespėta išklausyti visų prie bylos pridėtų garso įrašų, kitas posėdis numatomas rugsėjo 22-ąją.
Lankėsi Baltarusijoje ir Rusijoje
Kaip rašė BNS, bylos nagrinėjimas teisme stringa, nes dėl E. Švenčionienės ligų vis tenka atidėti posėdžius. Šiemet posėdis pastarąjį kartą vyko gegužės 14 dieną.
Generalinė prokuratūra užpernai gruodį skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Tuometis Valstybės saugumo departamento vadas Darius Jauniškis sakė, jog žmonės, vykdami į priešiškas valstybes „megzti“ draugiškų santykių, „puikiai supranta, ką daro“.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai yra lankęsi ir Maskvoje.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su buvusiu prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiu V. Ivanovu, praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)