Teismas konstatavo, kad 1984 metais gimęs M. Taraškevičius apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Bylos duomenimis, skelbimų portale radęs skelbimą apie sostinės Vytenio gatvėje parduodamą butą, jis apsimetė pirkėju ir su pardavėjais pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį M. Taraškevičiaus vadovaujamos mažosios bendrijos vardu.

Pagal sutarties sąlygas M. Taraškevičiaus vadovaujama mažoji bendrija įsipareigojo buto savininkams pervesti apie 103 tūkst. eurų. Tačiau sutarties sąlygų nevykdė ir pinigų nepervedė, taip apgaule pasisavino buto savininkams priklausančius 103 tūkst. eurų.

M. Taraškevičius, tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad butas Vytenio gatvėje nepriklauso jo mažajai bendrijai, kitiems žmonėms siūlė pirkti šį būstą.

Iš savanaudiškų paskatų su susidomėjusiais asmenimis M. Taraškevičius sudarydavo preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, iš anksto žinodamas, kad jų nevykdys. Sukčius iš žmonių gaudavo avansinį mokėjimą už neva parduodamą butą, kurį pasisavindavo. Tokiu būdu penkių asmenų patirta turtinė žala bendrai siekė 130 tūkst. eurų.

Teismo sprendimu, nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismui yra perduota nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. Taraškevičius kaltinamas panašiais nusikaltimais.