Byloje nustatyta, kad P. Rastenis, anksčiau teistas ir iš laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai, 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto mikrorajono kieme pastatęs mašiną aikštelėje, ant žolės šalia parduotuvės, ir sulaukęs pastabos dėl to - papurškė ašarinių dujų į automobilio vidų, kur sėdėjo trys vyriškiai. Vėliau, kilus konfliktui, vienam vyriškiui tyčia sudavė peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis - sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nuo patirtų traumų mirė. Kitam konflikto metu buvusiam vyriškiui P. Rastenis taip pat tyčia sudavė du kartus į krūtinę ir juosmenį, padarydamas nukentėjusiajam žaizdas - sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. P. Rastenis viso proceso metu bandė įrodyti, kad jis buvo užpultas, sužalotas ir kad gynėsi, tačiau net nebuvo kreipęsis pagalbos nei į medicinos įstaigą, nei į policijos pareigūnus, pats slapstėsi nuo policijos pareigūnų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl būtinosios ginties ir įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, pagrįstai padarė išvadą, jog P. Rastenio veiksmai nebuvo būtinoji gintis.

Visuma įrodymų patvirtina, kad būtent nuteistojo P. Rastenio neadekvatūs veiksmai, kai gavęs pastabą jis priėjo prie automobilio ir iš karto į automobilio vidų papurškė dujų, buvo provokuojantys konfliktą ir agresyvūs. Nukentėjusieji neatliko jokių agresyvių veiksmų, nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio P. Rasteniui reikėjo gintis. Priešingai nei teigia P. Rastenis, jau pačioje konflikto pradžioje jis turėjo galimybę reaguoti kitaip, o ne agresyviai. Įvertinus tai, kad byloje nagrinėjamas įvykis vyko dienos metu, mikrorajone, nenuošalioje vietoje, o nukentėjusieji sėdėjo automobilyje, nuteistasis, priėjęs prie automobilio ir įsitikinęs, kad automobilyje sėdi jam nepažįstami asmenys, reiškiantys pagrįstas ar nepagrįstas pastabas, jis (nuteistasis) galėjo tiesiog pasišalinti nuo nukentėjusiųjų automobilio ir konflikto neeskaluoti, taip pat galėjo kviesti policijos pareigūnus.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. Rasteniui buvo paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš P. Rastenio priteista 422 eurai Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiems asmenims bei jų artimiesiems daugiau kaip 70 tūkstančių eurų. Be šios sumos, taip pat priteista ir periodinė 118 eurų išmoka iki gyvos galvos vienam iš nukentėjusiųjų asmenų.