Buvęs politikas buvo nuteistas dar 2014 metų vasarį, tačiau nuteistasis nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir Aukščiausiajam Teismui. Išteisinimo E.Lementauskui pasiekti nepavyko, tačiau jo bylą Aukščiausiasis Teismas vėl buvo grąžinęs nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Šio teismo teisėja Rosita Patackienė antradienį paskelbė, kad apylinkės teismas prieš dvejus metus pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

„Nėra motyvų naikinti. Ikiteisminio duomenys rodo, kad tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas buvo taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, duomenys gauti teisėtu būdu ir pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino įrodymais“, – sakė teisėja.

Ji taip pat paskelbė, kad teismas nenustatė, jog R.Lementauskas būtų buvęs kurstomas daryti nusikaltimą.

Po antradienį paskelbto apygardos teismo verdikto nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo – E. Lementauskas pripažintas kaltu dėl pažado ir pasiūlymo duoti kyšį 2007 metais bei dėl pažado ir kyšio davimo 2008 metų balandį. Jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Teismas taip pat yra nusprendęs konfiskuoti 50 tūkst. litų (14 tūkst. 441 eurą), kurie buvo paimti iš kito sostinės politiko Vido Urbonavičiaus vonios kambario atliekant tyrimą. Nuosprendyje rašoma, kad perduodami pinigai vadinti „sausainiais“, byloje paminėtas jų skaičius.

Kaip yra skelbusi Generalinė prokuratūra, E. Lementauskas teistas dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų.

Tuometinį vicemerą E.Lementauską Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė 2008 metų balandį, jam buvo pateikti įtarimai, teismas buvo leidęs suimti. Bylos nagrinėjimas teisme jau buvo pasiekęs finišo tiesiąją, kai E. Lementauskas 2011 metų balandį tapo parlamentaru.

Generalinis prokuroras Darius Valys tuomet kreipėsi į Seimą dėl E. Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuroro teigimu, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė pusės milijono litų kyšių.

Tačiau tąkart Seimas neleido šio parlamentaro patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas jo baudžiamąją bylą buvo nutraukęs. Ji atnaujinta 2012 metų lapkritį, kai E.Lementauskas neteko Seimo nario mandato.

Bylos duomenimis, konservatoriaus V.Urbonavičiaus už pinigus prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, vicemerui E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.

Teismas yra paskelbęs, kad V.Urbonavičius viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus - kokius pinigus ir kur siūlė. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp E. Lementausko ir liudytojo nebuvo susiklostę priešiški santykiai, todėl V.Urbonavičiaus parodymais galima tikėti. Teismas mano, kad bylos medžiaga rodo, jog tuometinis vicemeras padarė nusikalstamą veiką. V.Urbonavčiaus parodymus iš dalies patvirtino liudytojais apklausti STT pareigūnai.

E.Lementauskas savo kaltės niekada nepripažino ir tikino, kad V.Urbonavičius jį provokavo. Tačiau teismas konstatavo, kad tai gynybos būdas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, bendraudamas su V.Urbonavičumi, E. Lementauskas laikėsi konspiracijos, kalbėjo pašnibždomis, signalais, ir tokius veiksmus atliko norėdamas siūlyti kyšį, ir nuo pat pradžios rodė iniciatyvą.

Buvęs „tvarkietis“ E. Lementauskas 2012 metais dalyvavo Seimo rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas, tačiau į parlamentą nebuvo išrinktas ir lapkričio 16 dieną pasibaigus praėjusios kadencijos Seimo įgaliojimams prarado turėtą teisinę neliečiamybę.