Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.

Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.

Abu kaltinamieji gyvena Rusijoje, Maskva juos išduoti atsisakė, todėl jie buvo teisiami už akių.

„Kaltinimo požiūriu 1991 metais nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, tuo pačiu nebuvo sąlygų, kuomet įsigaliotų Ženevos Konvencijos nuostatos“, - žurnalistams sakė teisėjas Audrius Cininas.

Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad abu buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais, nei su 1991 metų liepos mėnesį vykusiomis žudynėmis Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste.

A.Cininas pripažino, kad byloje buvo liudytojų parodymų dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“, tačiau būtent dėl neatitikimo tarptautinės teisės nuostatoms jų teismas negalėjo „teisiškai įvertinti“.

Anot teisėjo, teismas prokurorams davė užuominas, kaip galėtų būti kvalifikuojami kaltinimai buvusiems omonininkams, tačiau tai, anot jo, „yra prokurorų prerogatyva“. Jis pateikė analogiją Latvijoje, kur buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas nuteistas vadovaujantis ne tarptautinės, o nacionalinės teisės aktais ir gavo penkerių metų laisvė atėmimo bausmę.

Valstybės kaltintojai siūlė abiems asmenims skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Tai turėjo būti įvertinama ne kaip karo nusikaltimai, o kaip kriminaliniai nusikaltimai. Bet apie tai nebuvo kaltinime - jei tai būtų kriminaliniai nusikaltimai, būtų kalbama apie senatį, nes praėjo pakankamas laiko tarpas“, - žurnalistams sakė valstybės paskirta B.Makutynovyčiaus gynėja J.Kleinauskienė.

Ji, taip pat ir V.Razvodovui skirtas valstybės advokatas Mindaugas Vaivada, sakė esantys patenkinti teismo sprendimu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Generalinė prokuratūra kol kas negali pasakyti, ar sprendimas bus skundžiamas.

„Šiuo metu prokuratūroje dar nėra gauti teismo sprendimo dokumentai. Juos gavus, sprendimas bus įdėmiai išnagrinėtas ir prokuroras apsispręs dėl galimybės teikti apeliaciją“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio iki rugpjūčio organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.

Kaltinamajame akte rašyta, kad Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.

Bylos duomenimis, 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai - pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.

Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami į įvairias kūno vietas.

Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus - Vilniuje iš automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės. Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos.

Lietuvos apeliacinis teismas leido Rusijoje besislapstančius kaltinamuosius teisti už akių. Prokurorai pabrėžė, kad Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.

Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų. Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamo byloje kaip civiliniai ieškovai dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento ir „Teo“ atstovai.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.

Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.