Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbęs Lietuvos pilietis Romualdas Lipskis savo kaltę neigia.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismui atvertus šnipinėjimo bylą, R.Lipskis sakė kaltės nepripažįstantis, prašė bylą nagrinėti atvirame posėdyje. To prašė ir kaltinamojo gynėja Snaiguolė Mažeikienė.

Tuo metu uždaro posėdžio prašęs prokuroras Redas Savickas tvirtino, kad bylą nagrinėjant atvirai bus paviešinta informacija, kurios išdavimu Baltarusijai ir kaltinamas R.Lipskis.

R.Lipskis tvirtino, jog baltarusiui jo perduota informacija, schemos, nebuvo slaptos, „jas galima rasti bet kur internete“. Jis tvirtino, kad byla tėra specialiųjų tarnybų viešųjų ryšių akcija.

Trijų teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti atvirai, išskyrus trijų asmenų liudijimą.

Prokuroras tvirtino, kad R.Lipskis dirbdamas įmonėje „Oro navigacija“ ir vykdydamas Baltarusijos žvalgybos užduotis savo darbo vietoje 2012 metų spalį nufotografavo penkiuose segtuvuose esančius objektus su techniniais duomenimis apie statomus objektus, techninių projektų dokumentus ir t.t.

Taip pat prokuroras tvirtino, jog R.Lipskis, su Baltarusijos KGB agentu Sergejumi Kurulenko susitikęs prekybos centre, žodžiu perdavė informaciją apie Zoknių oro uostą - objektų išdėstymą, naujų objektų įrengimo planus, patekimo sąlygas, komunikacijas, infrastruktūrą.

„Aš pripažįstu, kad fotografavau šitas schemas, bet mano kaltės čia nėra, tos schemos buvo nufotografuotos, kad atsikabintų tas KGB agentas“, - teigė R.Lipskis.

Jis tvirtino nėkart pats neskambinęs Baltarusijos KGB agentui, o schemas, kurias pažymėjo esant neslaptas, perdavęs norėdamas, kad agentas, jo žodžiais, „atsikabintų“.

Jis taip pat tvirtino negalėjęs perduoti vertingos informacijos apie Zoknių oro uostą, nes ten darbo reikalais buvęs tik pusantros valandos. R.Lipskis prašė liudininkais iškviesti su juo į Šiaulius vykusius įmonės „Oro navigacija“ darbuotojus.

„Aš Šiauliuose nebuvau dvidešimt metų, tik vieną sykį buvau pusantros valandos“, - teigė kaltinamasis.

Jis sakė norintis parodymus duoti, kai bus apklausti visi liudininkai.

Kitą posėdį planuojama rengti vasario 6 dieną, bus apklausiami liudininkai.

Tai pat prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti R.Lipskio suėmimą trims mėnesiams, nes sausio 24 dieną baigiasi ši kardomoji priemonė. Prokuroras argumentavo, kad R.Lipskis gali bėgti į Baltarusiją.

Advokatė prašė kardomąją priemonę sušvelninti, pavyzdžiui, skiriant namų areštą, dėl kaltinamojo sveikatos. Pasak advokatės, R.Lipskis serga diabetu, skundžiasi kraujospūdžiu, negauna reikiamos medicinos pagalbos.

Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės skelbs sausio 21dieną.

Po teismo posėdžio kaltinamojo advokatė žurnalistams sakė, kad R.Lipskis su Baltarusijos piliečiu S.Kurulenko susipažino prieš trejus metus Lietuvoje. Ji pasakojo, jog S.Kurulenkos prašymus R.Lipskis vykdė, nes esą sulaukė grasinimų šeimai. Advokatė tvirtino, kad finansinio atlygio R.Lipskis negavo, jo ir nežadėta.

Advokatė taip pat stebėjosi, kad sekę S.Kurulenko teisėsaugininkai jam esą leido pabėgti, o suėmė tik R.Lipskį. Prokuroras į klausimą, kur šiuo metu yra Baltarusijos KGB agentas, ar jis pabėgęs į Baltarusiją, neatsakė.

Lietuvos generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas pernai lapkričio 10 dieną pranešė, kad R.Lipskiui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai. Nagrinėti teismui perduoti septyni bylos tomai, juose yra 1,3 tūkst. dokumentų ir 26 laikmenos su įvairiais vaizdo bei garso įrašais.

Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ dirbęs įtariamasis savo kabinete esą slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai.

Įtariama, kad Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose, teigiama pranešime spaudai.

Įtariamasis sulaikytas prieš metus, jam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Pasak Valstybės saugumo vadovo Gediminos Grinos, visa žvalgybos operacija truko daugiau kaip trejus metus. Jis nekomentavo, kiek medžiagos įtariamasis spėjo perduoti Baltarusijai, argumentuodamas, jog „mes negalime leisti žinoti, ką mes žinome“.

Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Baltarusija gauta informacija dalijosi ir su Rusija.

Dėl šnipinėjimo Baltarusijai dar bus teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo ir R.Lipskio atvejai nesusiję.

Prokurorai atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, kai gruodžio pabaigoje dėl įtarimų šnipinėjimu buvo sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose karys ir dar vienas asmuo.