Vilniaus apygardos teismas pirmadienį panaikino nuosprendį studentei iš Panevėžio, kuri buvo nuteista dėl neteisėto praturtėjimo, konfiskuojant 100 000 eurų vertės turto. Teismas konstatavo, kad prokuratūros kaltinamasis aktas neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl byla grąžinama prokuratūrai.

Jos motina toje pat byloje išteisinta dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties klastojimo.

Studentės atžvilgiu dėl neteisėto praturtėjimo iškelta byla grąžinama prokurorui. Teismas paskelbė nustatęs kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismas sutiko su moters advokato argumentais, teigdamas, kad skunde pagrįstai nurodoma, kad aiškiai nesuformulavus, kokia inkriminuojamo nusikaltimo kaltės forma, pažeista jos teisė į gynybą. Šio kaltinimo trūkumo teismas negali pašalinti apeliacinėje stadijoje.

Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už didesnės negu 500 MGL vertės turto turėjimą nuosavybės teise, žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

„Taigi, šis nusikaltimas gali būti padaromas arba tyčia (žinant, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis) arba dėl neatsargumo (nerūpestingumo), turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Ta pati nusikalstama veika negali būti padaroma esant iš karto dviem šios kaltės formom, nes tyčia suponuoja, kad kaltinamas pagal LR BK 189 1 str. 1 d. asmuo žinojo, kad turtas negali būti įgytas teisėtomis pajamomis, o nerūpestingumas kaip kaltės forma reiškia, kad asmuo to nežinojo. Akivaizdu, kad asmuo negali vienu metu ir žinoti ir nežinoti apie pajamų teisėtumą arba ne“, - rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Teismas konstatavo, kad būtent toks ydingas kaltinimas M.A. ir suformuluotas - nurodoma, kad M.A. turi turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, paskui nurodoma, kad kaltinamoji turėjo turtą, turėdama ir galėdama žinoti, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tuo metu 19 metų amžiaus moteris, savo vardu Vilniuje įgijusi daugiau kaip 530 tūkst. litų vertės butą, nurodė, kad lėšas turtui įgyti pasiskolino. Didžiausią sumos dalį – 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) – moteris teigė pasiskolinusi iš motinos, kuri neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės.

2014 metų balandžio 11 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinėje sesijoje priėmė nutartį, kuria išaiškino neseniai Lietuvoje įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 189 1 straipsnio taikymo ypatumus. Šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.