Kaip trečiadienį pranešė teismas, E. Dragūnas nurodė, kad rengiasi įteisinti savavališką statybą, tačiau pasinaudoti šia įstatyme nustatyta galimybe negalėjo, nes nebuvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje priimto sprendimo teisėtumo klausimas dėl pareiškėjui 2015 metais išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Vilniaus apygardos teismas gruodį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, jog E. Dragūnas namo neturi nugriauti.

Pasak administracinio teismo, iš Teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 metų birželį sprendime civilinėje byloje ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ieškinį atmetė. Apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas gruodžio 6 dienos nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo E. Dragūno atstovas kreipėsi į subjektus dėl galimybės keisti detalųjį planą, t. y. pareiškėjas ėmėsi veiksmų siekiant savavališkos statybos įteisinimo.

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą teismas konstatavo, kad, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjo veiksmai laikytini siekimu inicijuoti savavališkos statybos įteisinimo procesą, todėl privalomajame nurodyme nustatytas terminas pratęstas iki šių metų liepos 30 dienos.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Statybų leidimas E. Dragūnui išduotas 2015 metų spalį, ginčai teismuose dėl pastato tūrio ir užstatymo intensyvumo padidinimo sklype vyksta nuo 2017 metų.