Ekspertai tuomet susirūpino visais sovietmečiu pastatytais daugiabučiais. O Vilniaus savivaldybė žadėjo įpareigoti daugiabučių administratorius įvertinti balkonų būklę bei atlikti ekspertizes. Tik ar planus įvykdė?

„Per 2020 metus savivaldybė atliko apie 1200 pastatų techninės priežiūros kontrolę ir, deja, bet apie 600 pastatų radome pažeidimų“, – sakė laikinai einantis būsto administratoriaus skyriaus vedėjo pareigas Marius Žvinkelis.

Nuo nelaimės praėjo metai, tačiau daugiabutis vis dar stovi toks pat. Namo bendrijos pirmininkas sako, kad per metus buvo likviduotos avarijos pasekmės. Gyventojams pavojus naudotis patalpomis, kurios nukentėjo, negresia, tačiau renovacijos gyventojai vis dar laukia. Sutartis su viešąja įstaiga „Atnaujinkime miestą“ dėl investicinio plano pirkimo buvo pasirašyta dar metų pradžioje.

„Nežinau priežasčių, bet jie labai stipriai užtruko ir tik praeitą mėnesį mes gyventojams pristatėme pilną pastato renovacijos investicinį planą“, – teigė daugiabučio bendrijos pirmininkas Vytautas Kleiza.

Skaičiuojama, kad vien avarinės būklės balkonų sostinėje – apie 2 tūkst. Pasak savivaldybės atstovo, daugiabučiai gali pasinaudoti balkonų remontui teikiama parama.

„Iš dalies dengiame tuos kaštus. Vien per 2020 metus savivaldybės parama pasinaudojo bendraturčiai ir suremontavo 200 balkonų“, – detalizavo M. Žvinkelis.

Deja, daugiabučiui Lazdynuose neužtenka tik remonto – reikalinga viso namo renovacija. Tokios renovacijos išlaidos gula ant gyventojų pečių. Pasak bendrijos pirmininko, viso namo renovacija preliminariai kainuos apie 2 mln. eurų.

„Ieškant finansavimo šaltinių pakeisti galimai avarinius atitvarus ir užkirsti kelią grėsmėms, reikalingi finansai. Bankai neduoda paskolos bendrijoms, mes šių metų pavasarį kreipėmės į Vilniaus miesto merą ir į Vilniaus miesto administracijos direktorių dėl pagalbos – surasti finansavimo šaltinius,  tačiau realių veiksmų nesulaukėme“. – kalbėjo daugiabučio bendrijos pirmininkas.

Niekam čia neįdomu. Va, tvora aptverta ir niekam neįdomu. Geriau pinigai išmėtyti aš nežinau, kur.

Patys namo gyventojai sako bijantys ir pagalvoti, kiek viskas kainuos. „Ar jau metai prabėgo? Žinome, kad bus labai brangu, ir kad paramos reikia kažkokios. Daugiau nieko nežinau“, „Niekam čia neįdomu. Va, tvora aptverta ir niekam neįdomu. Geriau pinigai išmėtyti aš nežinau, kur“ – sakė gyventojai.

Ekspertai sako, kad ne visi sovietmečiu statyti daugiabučiai vienodi, tačiau priežiūra būtina visiems. „Visi statiniai iš sovietmečio, kurie statyti kaip kooperatiniai, yra geresnės kokybės ir, manau, su jais yra mažiau rūpesčių. Bet tie, kurie buvo statomi masiškai ir dalijami iš eilės, tai tokie buvo pakankamai neteisingai pastatyti, daug būdavo visokio broko“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Atsakomybė dėl senų daugiabučių būklės vis dar mėtoma kaip karšta bulvė – gyventojai kaltina institucijas, o pastarosios – gyventojus. Tai, kad bendrijos ne visada tinkamai prižiūri daugiabučius sako ir Statybininkų asociacijos prezidentas. Anot jo, ne visi bendrijų pirmininkai tam turi reikalingų žinių, o apžiūrai samdyti specialistus rinkos kainomis labai brangu.

„Šiandien bendrijoms tikrai reikalinga finansinė parama, kad geriau prižiūrėtų savo statinius arba bent pasidarytų planą, kaip likviduoti vieną ar kitą nepageidautiną arba grėsmingą situaciją“, – akcentavo D. Gedvilas.

Nelaimių kyla ir dėl neatsakingų gyventojų, kurie be leidimų įstiklina balkonus ar atlieka kitus pakeitimus. „Negalima savavališkai nei įsistiklinti balkono, nei langų ar kažkokių angų padidinti. Tam reikalingas bendrijos sutikimas, o bendrija gali pasitelkti atestuotą inžinierių, kuris pasakys, ar nepažeidžiamas statinio stabilumas“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Statybų inspekcija tikina – bausti gyventojų už nelegaliai įstiklintus balkonus negalinti, o iš kaimynų skundų negauna. Jei nukristų balkonas, atsakomybė tektų balkono remontuoti nesutikusiems gyventojams ir nuostolius reikėtų padengti iš savo kišenės.