„Remiantis išdėstytais argumentais, prašau mano ginamojo R. Žemaitaičio atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – savo baigiamojoje kalboje ketvirtadienį į bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą kreipėsi advokatė Egidija Belevičienė.

Pasak jos, gynyba neginčija, kad kaltinamojo viešuose pasisakymuose pateikti teiginiai „galėtų būti laikomi nekorektiškais, prasilenkiančiais su savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu“.

Tačiau, kaip pažymėjo R. Žemaitaičio advokatė, parlamentaro pareiškimai savo turiniu ir pavojingumu neatitinka jam inkriminuotų Baudžiamojo kodekso straipsnių sudėties požymių.

Anot advokatės, byloje ištirtais įrodymais nebuvo paneigti R. Žemaitaičio teiginiai, kad jo pasisakymai nenukreipti prieš žydų tautybės asmenis, o „karštais, emocingais pasisakymais“ jis tik išreiškė nepritarimą Izraelio vadovų vykdomai politikai palestiniečių ir Gazos Ruožo atžvilgiu.

„Svarbu pažymėti ir tai, kad vien neigiamų žodžių vartojimas bet kokiame viešame išstojime, nesant konkrečių, tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti bei diskriminuoti konkrečią žmonių grupę, negali būti pripažįstama nusikalstama veika“, – sakė E. Belevičienė.

Posėdyje ketvirtadienį dalyvavęs R. Žemaitaitis pats tarti savo paskutinio žodžio nespėjo, argumentuodamas poreikiu pasiruošti atsakyti į prokuroro atsikirtimą.

Tai „aušriečių“ lyderis turėtų padaryti kitame teismo posėdyje rugsėjo 18 dieną.

Advokatė: skaičiuotė negraži, bet ja neskatinta žudyti žydų

Politikas jau anksčiau komentuodamas „Facebook“ įraše pagarsintą skaičiuotę „lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, dėl kurios sulaukė kritikos ir teisėsaugos kaltinimų, teigė neraginęs susidoroti su žydų tauta.

„Visi suprantame, kad R. Žemaitaitis neskatino žmonių imti pagalį ir eiti žudyti žydų. Kokia negraži būtų ta skaičiuotė, akivaizdu, kad visi ją žinojo, R. Žemaitaitis ją panaudojo“, – baigiamojoje kalboje sakė E. Belevičienė.

Ji pažymėjo, kad politiko išsakytos mintys galėjo būti „tikrai nemalonios ir nepriimtinos“, tačiau pasisakymai nesukėlė realios grėsmės žydų tautai ir R. Žemaitaičio sekėjų negalėjo sukurstyti smurtauti prieš žydus.

R. Žemaitaitis, priešingai nei teigia prokuroras, nenormalizavo raginimo užmušti žydą.

„R. Žemaitaitis, priešingai nei teigia prokuroras, nenormalizavo raginimo užmušti žydą“, – pabrėžė politiko gynėja.

Ji savo kalboje darė išvadą, kad „aušriečių“ lyderis neveikė tiesiogine tyčia.

Teigia, kad pasiūlyta bauda neatitinka teismų praktikos

Kaip rašė BNS, prokuroras Justas Laucius savo baigiamojoje kalboje praėjusiame posėdyje „Nemuno aušros“ pirmininkui pasiūlė skirti 51 tūkst. 250 eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R. Žemaitaičiui paprašiusi išteisinimo, E. Belevičienė sakė, kad nėra prasmės kalbėti apie bausmės rūšį ir dydį, tačiau vis tiek trumpai apie ją pasisakė kritikuodama prokurorą.

„Tik pažymėtina, kad prokuroro pasiūlyta bausmė išties neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Bausmės dydžiai už analogiškas veikas pagal teismų praktiką siekia apie 5 tūkst. eurų“, – nurodė advokatė.

„Todėl dešimt kartų didesnės bausmės pasiūlymas R. Žemaitaičiui rodo arba teismų praktikos nežinomą, arba jos nepaisymą“, – pridūrė E. Belevičienė.

Savo ruožtu, atsikirsdamas į advokatės baigiamąją kalbą J. Laucius pabrėžė, kad jam svarbus gynybos pripažinimas R. Žemaitaičio pasisakymus buvus „bjaurius, neetiškus, šokiruojančius, neatitinkančius bendrai priimtų visuomenės moralės normų“.

Jis taip pat kritikavo gynybos pasirinktą tarptautinių teismų praktiką kaip šiai bylai neaktualią: „Tai rodo, kad kalbai buvo pasiruošta ir teismų praktika žiūrėta, bet ne visai.“

Kaltės nepripažįstantis politikas anksčiau teigė netikintis, kad teismas jam skirs tokią bausmę ir ją vertino kaip politikavimą. Anot R. Žemaitaičio, jo pasisakymai apie Izraelį neiššaukė neapykantos nusikaltimų.

Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.

Pernai rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

BNS rašė, kad politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą, kuris toliau nagrinėjant bylą gruodžio pradžioje panaikino politiko teisinę neliečiamybę.