Baltijos kelio 35-mečiui sukurtas simbolis – geltonas rombo formos kelio ženklas –  įrengtas ties J. Basanavičiaus ir Elektros gatvių sankirta esančioje žaliojoje zonoje.

1989 metais Baltijos kelio žmonių grandinė Panevėžyje driekėsi būtent J. Basanavičiaus gatve.

Anot pranešimo, mobilus ženklas kartu žymi istorinę miesto vietą ir kviečia susipažinti su Baltijos kelio istorija, nuskenavus ant rombo esantį QR kodą.

„Baltijos kelias – istorinis įvykis, kuris mums ir ateities kartoms primins, kokia nenugalima jėga yra vienybė ir laisvės troškimas. Laisvė yra kelias, kuriuo einame, kurį turime saugoti, ginti ir auginti – tai mūsų istorinis įsipareigojimas“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Anot jo, Panevėžys – vienas iš nedaugelio miestų, per kurį driekėsi „žmonių rankomis ir širdimis sujungtas Baltijos kelias“.

Ženklą miestui padovanojo ansamblis „Lietuva“.

Jis iš viso tokius ženklus įteikė penkiems Lietuvos miestams – Vilniui, Širvintoms, Ukmergei, Panevėžiui ir Pasvaliui.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.